Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno kolegijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pastatai išbarstyti visur mieste, o štai Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – jau beveik atskira mokslo respublika už oficialių Kauno miesto ribų, iki kurios tenka kurį laiką pariedėti savo ar viešuoju transportu. Ir ne tik dėl atstumo nuo miesto centro – 80 proc. ASU studijų programų yra unikalios Lietuvos kontekste. Taigi jei norite tapti žemės, vandens ar miškų ūkio specialistu, kito pasirinkimo ir neturite. Beje, ASU studijų ir mokslo bazė visiškai renovuota, o tuo negali pasigirti joks kitas Lietuvos universitetas.
O dėl kokių priežasčių studijas Lietuvoje renkasi studentai iš tolimojo užsienio? Tai buvo pirmasis klausimas, kurį uždavėme Kaune jau šešerius metus gyvenančiam Afis’ui Oluwasegun’ui Adeszin’ui iš Nigerijos, antrus metus ASU pradedantiems jo tėvynainiams Ifeanyi Harrison’ui Ndukwu ir Emeka Benjamin’ui Ani-Onovo bei Ropheka’ai Takyiwaa’ai Adofo iš Ganos, kurios biografijoje – ir studijos Ukrainoje. Beje, ši ketveriukė – tik nedidelė dalis margos užsieniečių bendruomenės universitete. Čia mokosi ir studentai iš Kongo, Indijos, Kazachstano.
Studentai iš Nigerijos vienbalsiai teigia, kad jiems aktuali žemės ūkio plėtra – tiksliau, gaivinimas – nuo naftos smarkiai priklausomoje gimtojoje šalyje, ir visi jie planuoja grįžę namo pritaikyti tai, ką išmoks ASU. „Esu studijavęs ekonomiką, dirbau valdžios institucijose – supratau, kad Nigerijos vyriausybė daugiau dėmesio skiria kitoms ekonomikos sritims, ypač naftai, bet ne žemės ūkiui, tuomet ėmiau domėtis, kur galėčiau rimčiau pasigilinti į šią sritį, – taip atradau ASU“, – pasakoja Emeka Benjamin’as. Daug šalių apkeliavęs vaikinas turėjo galimybę jį dominančią sritį studijuoti Ispanijoje, bet būtų tekę papildomai išmokti ir ispanų kalbą, o šių žinių Nigerijoje pritaikyti nebūtų galėjęs. Tarp jam aktualiausių gaunamų žinių Emeka Benjamin’as išskyrė tas, kurios tiesiogiai prisideda prie žemės ūkio produktyvumo – žmogiškųjų išteklių valdymą ir laiko planavimą. Ateityje jis norėtų prisidėti ir stiprindamas ryšius tarp Nigerijos ir Lietuvos.
Ifeanyi Harrison’as prisimena, kad apie studijų Lietuvoje galimybę jam papasakojo čia gyvenantys draugai. Jau turintis patirties žemės ūkyje vaikinas tiki, kad tai galėtų tapti naująja Nigerijos aukso gysla. Jam aktuali inžinerinė šio reikalo pusė, procesų mechanizavimas ir našumo didinimas. Renkantis tarp studijų Italijoje ir Lietuvoje, nugalėjo ASU – dėl finansinių priežasčių: „Mokslo kokybė čia itin aukšta.“ Jam, vardydamas priežastis studijuoti ASU, pritarė Afis’as Oluwasegun’as, į Lietuvą atvykęs prieš šešerius metus ir šiuo metu siekiantis magistro laipsnio. Jis jau spėjo atlikti praktiką Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose – per praktiką studentas Lietuvos įmonėms pristatė verslo galimybes žemės ūkio srityje Nigerijoje.
Ropheka Takyiwaa į Lietuvą atklydo ieškodama… nuotykių: „Žmonės iš Ganos retai užklysta į šią Europos dalį – ieškodama galimybių studijuoti ekonomiką aptikau universitetą Lietuvoje ir nustebau, kad egzistuoja tokia šalis!“ Kaip jau minėjome, mergina prieš tai spėjo pastudijuoti Ukrainoje, taigi lietuviška žiema jos neišgąsdino. O, apsipratusi Kaune, suvokė, kad žemės ūkis – jai įdomi sritis.
Afis’o Oluwasegun’o pažintis su žiema buvo sudėtingesnė – jis į Lietuvą atvyko vasarį, spaudžiant rekordiniams speigams. Porą mėnesių, sako, buvo itin sudėtinga. Apsirgo pirmąją žiemą Lietuvoje ir Ifeanyi Harrison’as. O štai Emeka Benjamin’as teigia, kad aklimatizacijos periodu turėjo sunkumų naudodamasis viešuoju transportu. Visiškai suprantama!
Lietuvius ASU studentai įvardija kaip draugiškus, bet labai kuklius žmones. „Žinoma, kad aplinkiniams įdomu, iš kur mes, kodėl čia atvykome, ką studijuojame, bet daugelis, bent jau anksčiau, bijojo paklausti!“, – prisimena Afis’as Oluwasegun’as. Jam antrina Emeka Benjamin’as, neslepiantis, kad pirmasis jo įspūdis apie lietuvius buvo nekoks, – kol nesuprato, kad tiesiog reikia pradėti pokalbį pirmam, o tuomet viskas būna gerai.
Paklausti apie laisvalaikį studentai išduoda Kaune dažniau laiką leidžiantys namuose, nes bendramokslių rekomenduoti prekybos centrai ar Laisvės alėja spėjo greitai pabosti. Daugiau galimybių turiningai praleisti laisvalaikį – Vilniuje, o vyrukai jau spėjo apkeliauti ir tokius Lietuvos miestus, kaip Druskininkai, Panevėžys, Marijampolė, Mažeikiai. Afis’as Oluwasegun’as pasakoja pats vairuojantis automobilį ir tai jam nesukelia jokių problemų. Ropheka Takyiwaa dažniau renkasi keliones į kitas šalis.
Mokslų kokybė gera, miestas gyventi patogus – ar tai reiškia, kad studentų iš įvairių Afrikos šalių, kuriose žemės ūkis – perspektyvi sritis, reikalaujanti naujo požiūrio ir šiuolaikinių įgūdžių, ASU ateityje sulauks tik daugiau? Čia pokalbis pakrypsta mums visai netikėta linkme, o pašnekovai turi labai daug ką šiuo klausimu pasakyti. Pasirodo, studentų iš Nigerijos ir kitų šalių Lietuvoje nedaugėja, nes trečiųjų šalių piliečiams labai sudėtinga gauti vizas – net jei jau esi priimtas į universitetą ir turi garantuotą finansavimą visam studijų periodui. Biurokratinis procesas mūsų pašnekovams pasirodė tikrai labai komplikuotas. Tarkime, norint prasitęsti vizą reikia būti deklaravus gyvenamąją vietą. Jei nuomojiesi butą, jo savininkas ne visuomet sutinka tai padaryti – pavyzdžiui, dėl to, kad nuomos pinigus deda tiesiai į kišenę, nes paties piniginę kiekvieną mėnesį tuština banko paskola, tad mokėti mokesčius dar ir nuo nuompinigių jam visai nesinori. Ką tuomet daryti iš svetur atvykusiam studentui? „Neturėdamas kitos išeities, kurį laiką mokėjau ir už kambarį bendrabutyje, kuriame gyventi nenorėjau, ir už buto nuomą“, – sako Emeka Benjamin’as.
Bent vienu aspektu visi keturi mūsų kalbinti ASU studentai – jau tikri kauniečiai. „Kaune tikrai ne visuomet yra ką veikti, bet, nuvykęs kad ir į Vilnių, nekantrauju grįžti“, – tvirtina Emeka Benjamin’as. „Aš namie Nigerijoje pabūnu porą mėnesių ir jau noriu namo į Kauną“, – kvatojasi Afis’as Oluwasegun’as.
