Ką svarbu žinoti apie 2026 m. stojimus? 

Visų pirma svarbu paiminėti, kad universitetuose šiemet nemokamai studijuoti galės 7826 pirmakursiai, o kolegijose – 3758. 

Plačiau skaitykite:

Kiek pirmakursių šįmet studijuos valstybės finansuojamose studijų vietose?

Priėmimas į aukštąsias mokyklas Lietuvoje vyksta per bendrą sistemą, kurią administruoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). 

Stojančiųjų prašymai šiemet bus teikiami nuo birželio 1 d., o visas procesas susideda iš pagrindinio ir papildomų etapų.

Kiekvieno stojančiojo likimą lemia konkursinis balas, kuris apskaičiuojamas iš brandos egzaminų rezultatų ir metinių pažymių. Primename, kad preliminarų savo konkursinį balą galite sužinoti pasinaudoję šia skaičiuokle.

Taip pat skaitykite: 

Konkursinis balas stojant į aukštąsias mokyklas 2025 metais: ko tikėtis?

Skirtingoms programoms didesnį svertą turi skirtingi mokomieji dalykai – pavyzdžiui, technologijų srityje dominuoja matematika, o humanitariniuose moksluose – lietuvių arba anglų kalba.

Lengva įstoti: ką tai iš tikrųjų reiškia?

Tai, ar lengva įstoti į valstybės finansuojamą vietą, priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių:

  • valstybės skiriamų vietų skaičiaus;
  • studijų programos populiarumo. Tradiciškai kuo populiaresnė studijų programa, tuo aršesnė konkurencija ir sunkiau įstoti. Su 2025 metų populiariausiomis studijų programomis galite susipažinti šiame straipsnyje.

O įprastai lengviausia įstoti ten, kur:

  • daug valstybės finansuojamų vietų; 
  • mažiau stojančiųjų. 

4 strateginės kryptys norintiems studijuoti nemokamai 

Kur stoti, jei tikitės studijuoti nemokamai?  

1. Regioniniai universitetai ir mažiau populiarios studijų programos

Ne visose Lietuvos aukštosiose mokyklose vienoda konkurencija.

Lengviau įstoti į:

  • regioninius universitetus;
  • mažiau populiarias specialybes;
  • humanitarinius mokslus.

O didžiausi konkursai išlieka didmiesčiuose ir prestižinėse studijų programose.

2. Kolegijos – realiausias kelias norintiems studijuoti nemokamai 

2026 m. kolegijos išlieka vienas lengviausių taikinių norintiems gauti valstybės finansuojamą vietą. Kodėl?

Kolegijose konkursiniai balai yra žemesni. Pavyzdžiui, jau kelerius metus pastebima tendencija, kad tik keliose šalies kolegijose, sulaukiančiose daug stojančiųjų dėmesio, minimalus konkursinis balas išliks 4,3. Į kitas kolegijas ir šiemet, tikėtina, bus galima įstoti turint kur kas žemesnį konkursinį balą (net ir, pavyzdžiui, 1). 

Mažesnė konkurencija nei universitetuose. Kolegijose konkurencija mažesnė: daugiau abiturientų dėl vis dar gajų stereotipų, menamo didesnio prestižo ir akademinio laipsnio renkasi universitetus. Universitetai turi ir daugiau prestižinėmis laikomų studijų programų, kaip, pavyzdžiui, medicina, teisė ar IT. Kolegijos labiau orientuotos į praktinius įgūdžius, greitesnį konkrečios profesijos įgijimą.

Be to, stojimo sistema leidžia pateikti iki 9 pasirinkimų, todėl kandidatai dažnai kolegijas nurodo kaip „atsarginį variantą“.

Populiariausios studijų kryptys, į kurias įstoti lengviau: 

  • vadyba ir verslas
  • turizmas
  • socialinis darbas
  • kai kurios technologijų programos.

3. Pedagogika – valstybės prioritetas

Pastaraisiais metais Lietuvoje labai trūksta mokytojų, todėl pedagogikos studijos tampa strategiškai svarbios. Vienas iš strateginių 2026 m. sprendimų – pedagogikos studijoms šiemet numatyta 30 valstybės finansuojamų vietų daugiau, t. y. iš viso – apie 800 valstybės finansuojamų vietų universitetuose ir kolegijose.

Ką tai reiškia stojantiesiems?

  • didinamas finansuojamų vietų skaičius pedagogikos studijoms. Be to, būsimieji pedagogai gauna solidžias stipendijas; 
  • mažesnis konkursas, tad lengviau įstoti; 
  • dažnai pakanka vidutinio konkursinio balo.

Be to, pasirinkus tam tikras studijų programas užtikrinamos ne tik papildomos stipendijos, bet iškart garantuojama darbo vieta: šie aspektai dar labiau skatina rinktis šią kryptį.

4. Kitos prioritetinės studijos – slauga ir sveikatos priežiūra, informacinės technologijos, inžinerija

Sveikatos sektoriuje trūksta specialistų, todėl didinamas finansuojamų studijų vietų skaičius, be to, konkursas – mažesnis nei prestižinėse medicinos programose. 

Verta atkreipti dėmesį, kad slaugos ir sveikatos priežiūros studijos yra trumpesnės ir paprastesnės, lyginant su medicinos, į jas lengviau įstoti. 

Daug dėmesio skiriama ir kitoms strategiškai svarbioms sritims: tai informacinės technologijos, inžinerija.

O kur 2026 m. įstoti gali būti sunku? 

Kai kurios studijų kryptys kasmet išlieka tarp konkurencingiausių. Tai:

  • medicina ir odontologija;
  • teisė;
  • psichologija;
  • informacinės technologijos (ypač didžiuosiuose universitetuose). 

Šiose programose konkursiniai balai tradiciškai aukšti, o stojančiųjų skaičius didelis.

Strategija: kaip padidinti savo šansus įstoti į valstybės finansuojamą vietą? 

Ekspertai norintiems išvengti mokesčio už mokslą naštos rekomenduoja laikytis kelių pasiteisinančių strategijų / principų:

1. Prioritetų strategija. Prašyme galima nurodyti iki 9 studijų programų – svarbu jas išdėstyti strategiškai.

2. Derinkite ambicijas su saugiais variantais.  1–2 pasirinkimai – svajonių studijos, 3–5 – realūs variantai, likę – saugūs variantai (dažnai kolegijos). 

3. Nepamirškite ir papildomo priėmimo. Papildomuose etapuose dažnai lieka valstybės finansuojamų vietų, ypač mažiau populiariose programose, tad jei nepavyko įstoti per pagrindinį priėmimą, bandykite per papildomą. 

Apibendrinimas 

2026 m. stojimų tendencijos aiškios: lengviausia į valstybės finansuojamą vietą patekti ten, kur valstybė didina finansavimą, bet stojančiųjų trūksta.

Paprasčiausias kelias – stoti į kolegiją arba regioninį universitetą, rinktis mažiau populiarias studijų kryptis arba prioritetines studijų kryptis, pavyzdžiui, pedagogiką ar slaugą. Tuo tarpu dėl prestižinių studijų programų ir toliau verda arši konkurencija: kartais net ir aukštas konkursinis balas neužtikrina nemokamos vietos.