Ji pastebi, kiek norinčių dirbti paauglių yra labai daug, o darbdaviai visgi pirmenybę teikia tai 18+ auditorijai. „Kiek susiduriame, darbo ieško ir 14-mečiai, ir 16 mečiai – jiems tikrai sudėtinga susirasti darbus. Yra nustatytų apribojimų dėl darbo sąlygų, valandų, sudėtingumo ir pan. Ir jie tikrai užtrunka“, – sako specialistė. Tad pirmasis patarimas darbo paieškų procese – tiesiog apsiginkluoti kantrybe. 

Patikimiausi darbo paieškos būdai ir kanalai 

Artimieji, giminės ar pažįstami

Vienas iš tų būdų – ieškoti darbo per tėvus (pavyzdžiui, įsidarbinti toje pačioje įmonėje, kurioje dirba ir tėvai), artimuosius, pažįstamus ar kaimynus. 

Tai vienas efektyviausių būdų rasti pirmąjį darbą – dažnai darbdaviai labai pasitiki asmeninėmis rekomendacijomis.

Nauda:

  • galite įsidarbinti greičiau; 
  • galimybė gauti „saugesnį“ pirmąjį darbą (kadangi per pažįstamus);
  • dažnai nereikia darbo patirties.

R. Karavaitienė pataria pasižiūrėti, kas aktualu aplinkoje, kuo jaunas žmogus galėtų būti naudingas: gal kaimynai neturi kur palikti mažų vaikų? Tuomet jiems galima pasiūlyti prižiūrėti jų vaiką.

Socialiniai tinklai 

Darbo skelbimams ir neformaliai paieškai puikiai pasitarnauja socialiniai tinklai (pvz., „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“). 

Pasak R. Karavaitienės, jeigu domina sezoniniai darbai kurortuose, vis dar vienas iš populiariausių kanalų – „Facebook“ grupės. 

Keli patarimai: 

  • Stebėkite aktualias grupes (pavyzdžiui „Sezoninis darbas pajūryje“, „Darbas moksleiviams“, „Darbas vasarai“ ir pan.). Jas galite rasti pagal tam tikrus raktinius žodžius ar miestą. 
  • Stebėkite tam tikrų įmonių ar organizacijų, kuriose norėtumėte dirbti, puslapius socialiniuose tinkluose: juose informacija atnaujinama dažniau, kartais galite rasti ir darbo pasiūlymų; 
  • Kritiškai įvertinkite informaciją: būkite atsargūs, nes gali pasitaikyti ir netikrų skelbimų ar nepatikimų pasiūlymų.

Rita Karavaitienė

Internetinės darbo paieškos ir pasiūlos platformos

Pasak R. Karavaitienės, vienas iš įprastų kanalų, kur siūlomi trumpalaikiai darbai – programėlė „Workis“.

„Galima paminėti ir puslapį Biuro.lt, kur darbai yra ne tik sezoniniai, bet yra susiję su mažesne kvalifikacija arba jos apskritai nereikia. Dažniausiai tokiuose skelbimuose nurodoma, kad darbuotojai darbo vietoje yra apmokomi, darbas yra trumpalaikis. Iš tokių kanalų Biuro.lt galėtų pasiūlyti darbą ilgesniam laikotarpiui – bent keliems mėnesiams. Nemažai darbų yra gamyboje, sandėliuose, prekyboje.“ 

Pasak „CV-Online“ marketingo vadovės, galima susiderinti, kokiam laikotarpiui jaunas žmogus nori įsidarbinti, kaip dažnai turi būti išmokamas atlyginimas. „Pavyzdžiui, yra variantų, kai atlyginimas mokamas ne kartą per mėnesį, bet ir kiekvieną savaitę. Tai vėlgi parodo, kad darbuotojai gali būti įdarbinami trumpam“, – apie ženklus, iš kurių galima išskaityti, kad darbas yra sezoninis, pasakoja R. Karavaitienė.

Savarankiškas darbas

Lietuvos darbdavių galimybės taip pat yra ribotos, tad verta pagalvoti, galbūt yra galimybių patiems susikurti darbo vietą.

Tad dar vienas variantas – savarankiškas darbas: „Jei jaunas žmogus turi skaitmeninių ar rinkodaros įgūdžių, išmano technologijas, vėlgi draugams, pažįstamiems, artimiesiems galima atlikti kažkokias užduotis – teikti paslaugas pagal turimus įgūdžius. Tai alternatyva, kaip įgyti patirties nebūtinai per konkrečius darbdavius-įmones“, – pataria R. Karavaitienė. 

Ankstesni darbdaviai ir jų rekomendacijos

Labai patogu pas buvusį darbdavį pasiteirauti, gal ir šiemet jis ar jo kolegos ieško naujo personalo. 

Taip pat visuomet prašykite rekomendacijų. Jeigu moksleivis jau yra dirbęs:

  • teigiamos rekomendacijos padidina šansus gauti naują darbą;
  • darbdaviai dažnai remiasi ankstesne teigiama patirtimi;
  • per buvusius darbdavius galima greičiau susirasti geriau apmokamą ar įdomesnį darbą.

Savanorystė 

„Kitas variantas, jeigu norisi, kad vasara nepraeitų veltui ir būtų kaupiama patirtis, kuri paskui padėtų susirasti darbą – galima pradėti nuo savanorystės. Tai tikriausiai nebus apmokamas darbas, bet tai jau bus geras įrašas gyvenimo aprašyme“, – apie dažnai pamirštamą užimtumo būdą primena specialistė. 

Savanorystė apskritai labai vertinama stojant į aukštąsias mokyklas, ją palankiai vertina ir darbdaviai. Anot pašnekovės, ji įskaitoma kaip reali darbo patirtis. 

Savanorystė padeda susipažinti su darbu kolektyve, užduočių pobūdžiu ir daugeliu kitų verslo užkulisių. 

„Savanoriaujant vienoje organizacijoje, dažnai galima išbandyti skirtingas užduotis: tai padeda geriau save pažinti. Paskui jau gali atsirinkti, kokie darbai domintų ateityje“, – apie karjeros pasimatavimą kalba R. Karavaitienė. 

Jaunimo organizacijos, informacijos ir savanorystės centrai

Įvairiuose šalies miestuose veikia jaunimo informacijos ir savanorystės centrai. Jei į vieną iš jų dar neteko užsukti – drąsiai pabandykite. Tokios organizacijos:

  • padeda rasti savanorystės ir darbo galimybių:
  • konsultuoja karjeros klausimais; 
  • organizuoja mokymus ir projektus;
  • padeda užmegzti ryšius su darbdaviais.

Regioniniai karjeros centrai

Regioniniai karjeros centrai padeda moksleiviams ir jaunimui planuoti profesinį kelią bei rasti pirmąjį darbą.

Čia galima:

  • gauti individualias konsultacijas apie karjeros galimybes;
  • sužinoti apie sezoninius darbus ir stažuotes;
  • dalyvauti darbo paieškos mokymuose (CV rašymas, pasiruošimas darbo pokalbiui);
  • gauti informacijos apie vietinius darbdavius, kurie priima jaunimą vasarai.

Jauniems žmonėms lengviau rasti darbą padeda ir savivaldybės 

Galimybę įgyti darbo patirties vasaros metu padeda ir savivaldybės. Balandžio mėn. mažiausiai keliose savivaldybėse startavo 2026 m. jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa, kuri suteikia galimybę 14–19 (20) metų jaunuoliams dirbti vasaros metu. Tai puiki proga ne tik užsidirbti, bet ir susipažinti su darbo aplinka, įgyti praktinių įgūdžių bei papildyti savo gyvenimo aprašymą.

Programa skirta savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiems ir šiuo metu pagrindinio, vidurinio ar profesinio ugdymo įstaigose besimokantiems mokiniams. Jaunuoliai galės įsidarbinti pas įvairius darbdavius – įmones, ūkininkus ar individualią veiklą vykdančius asmenis. 

Svarbu žinoti, kad darbdaviams už kiekvieną įdarbintą jaunuolį bus skiriama finansinė kompensacija (Vilniaus mieste ir rajone vienam projektui numatomas finansavimas – 500 Eur per mėnesį už kiekvieną jaunuolį, įdarbintą visa darbo laiko norma; Kauno r. sav. – 50% MMA dirbant pilnu etatu arba proporcingai mažinama, jei dirbama mažiau). 

Tikimasi didesnio darbo vietų skaičiaus ir platesnių pasirinkimo galimybių mokiniams.

Jaunimo registracija į programą turėtų prasidėti jau antrąją gegužės savaitę, tad verta sekti informaciją ir nepraleisti progos užsiregistruoti laiku. Darbdaviai registruotis gali iki gegužės 13 d. 

Daugiau informacijos galima rasti šiose svetainėse: 

Tai ne tik vasaros darbas – tai pirmas žingsnis į savarankiškumą, atsakomybę ir ateities karjerą.

Moksleivių darbas: dažniausiai užduodami klausimai 

Nuo kokio amžiaus galima dirbti? 

Lietuvoje oficialiai gali dirbti jaunuoliai nuo 14 metų. Tačiau visi 14–18 m. jaunuoliai dar skirstomi į dvi grupes: vaikai (14–16 m.) ir paaugliai (16–18 m.). Nuo to priklauso darbo pobūdis, darbo ir poilsio režimas, saugos ir sveikatos reikalavimai ir kt.

Ko reikia prieš pradedant darbą? 

Vaikui nuo 14 iki 16 metų darbo sutarčiai sudaryti reikės:

  • pateikti asmens dokumentą;
  • pateikti vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą;
  • asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotos medicininės pažymos su išvada, kad vaikas gali dirbti konkretų darbą;
  • mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiško sutikimo dėl vaiko darbo (tik jei siekiama įsidarbinti mokslo metų laikotarpiu). 

Kokius darbus gali dirbti paaugliai?

14–mečiai ir 16-mečiai gali dirbti tik lengvus darbus, nekenkiančius jų sveikatai ir raidai. Taip pat teisės aktuose yra numatytas darbų, kurių negalima dirbti nepilnamečiams asmenims, sąrašas. Pavyzdžiui, vaikai ir paaugliai negali dirbti su potencialiai pavojingais įrenginiais, toksiškomis, kancerogeninėmis medžiagomis ir t. t. 

Kodėl svarbu, kad darbas būtų įforminamas darbo sutartimi? 

Vis dar pasitaiko nelegalaus, neįforminto darbo.

Darbas turi būti įformintas darbo sutartimi dėl to, kad:

  • įgyjama darbo garantijų, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas;
  • garantuojamas sutartas darbo užmokestis, o tuo atveju, jei darbdavys nevykdys šio susitarimo, bus pagrindas ginti savo pažeistas darbuotojo teises darbo ginčų komisijoje.

Kokie darbo laiko ribojimai taikomi paaugliams? 

Vaikai gali dirbti tik 6 val. per dieną arba 30 val. per savaitę, jiems draudžiama dirbti nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto (t. y. pamainomis). Be to, vaikai bent 14 kalendorinių dienų per vasaros atostogas turi ilsėtis. 

Paaugliai ne mokslo metų laiku kasdien gali dirbti po 8 val., jų darbo savaitė – tipinė, t. y. 40 val. Paaugliams draudžiama dirbti nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. 

Kada po sutarties sudarymo pradedama dirbti? 

Dirbti galima pradėti ne anksčiau nei kitą dieną po darbo sutarties sudarymo. 
Daugiau atsakymų į aktualius klausimus rasite šioje prezentacijoje. 

O kur ir kaip jums pavyko rasti darbą vasarai? Pasidalykite komentaruose!

Informaciją parengė Rūta Anusevičienė