Šie iššūkiai sunkiai sprendžiami, nes jie reikalauja bendradarbiavimo skirtinguose lygmenyse – tarp ūkininkų, agroverslo įmonių, technologijų kūrėjų, valdžios institucijų ir mokslo bendruomenės. Ypač aktualus tampa tarpdisciplininis požiūris, jungiantis agronomijos, inžinerijos, duomenų analizės, informacinių technologijų ir verslo vadybos sričių specialistus.
Žemės ūkio specialistų rengimas Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete turi gilias tradicijas, kurios nuolat prisitaiko prie kintančių socialinių, ekonominių, technologinių poreikių. Specialistų rengimo procesas yra orientuotas į šiuolaikinius reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad absolventai būtų kompetentingi ir pasirengę spręsti šiuolaikinio žemės ūkio iššūkius. Šiuo metu neabejojama, jog ateitis priklauso išmaniajam žemės ūkiui, kuriame tradicinės praktinės žinios ir gebėjimai, papildomi pažangiais skaitmeniniais - technologiniais sprendimais. Skaitmenizavimo procesai žemės ūkyje įgauna pagreitį, ir tai lemia reikšmingus pokyčius šio sektoriaus veikloje – nuo duomenų valdymo ir analizės iki automatizacijos ir robotizacijos. Tokie pokyčiai reikalauja, kad būsimi specialistai ne tik įgytų praktinių įgūdžių, bet ir įsisavintų naujausias technologijas, užtikrinančias tvarų ir efektyvų žemės ūkio vystymąsi.
Agrotechnologijų fakulteto dėstytojai, rengiantys būsimuosius agroverslo technologijų specialistus, itin aiškiai suvokia skaitmeninių technologijų integracijos svarbą žemės ūkyje. Šią nuostatą pabrėžia Žemės ūkio studijų krypties komiteto pirmininkė Rasa Miakinkovienė, akcentuodama, kad žemės ūkis yra neatsiejamas nuo skaitmeninių inovacijų. Jos teigimu, technologijų integravimas į ūkininkavimo procesus yra būtinas siekiant išlaikyti sektoriaus konkurencingumą ir užtikrinti jo tvarų vystymąsi. Vilniaus kolegijos stiprybė yra glaudus bendradarbiavimas su pažangiausiomis skaitmeninių technologijų įmonėmis, kurie teikia vertingą patirtį ir žinias studentams. Šios partnerystės dėka studentai dalyvauja „Iššūkių laboratorijose“, vyksta dėstytojų stažuotės, juos konsultuoja skaitmeninio centro darbuotojai. Vilniaus kolegija žengia skaitmenizacijos keliu, ir šiuo metu yra pakviesta prisijungti prie tarptautinio projekto, kurio tikslas – skatinti reikšmingus ir tvarius pokyčius agromaisto sistemoje bei remti skaitmeninę transformaciją žemės ūkio sektoriuje. Šiais metais Agrotechnologijų fakultete reikšmingai atnaujinta Agroverslo technologijų studijų programa, integruojant į ją skaitmenines technologijas. Ji orientuota į pažangių technologijų taikymą agroversle, skaitmeninių sprendimų integravimą į ūkinę veiklą bei inovatyvių ūkininkavimo metodų diegimą.
Švietimo sektorius turi keistis kartu su žemės ūkio sektoriaus poreikiais ir atitikti darbo rinkos reikalavimus, rengiant būsimus specialistus.
Agroverslo technologijų studijų programa atnaujinta bendradarbiaujant su Elektronikos ir informatikos fakulteto dėstytojais. Šiame fakultete mūsų studentai studijuos robotinių sistemų taikymą, automatizuojant ir valdant žemės ūkio procesus, bepiločių skraidyklių valdymą, surinktos informacijos saugojimą, apdorojimą, vizualizaciją, robotinių sistemų valdymo korektūrą, pasitelkiant dirbtinį intelektą.
Virtualios realybės technologijos tampa studijų proceso dalimi, ypač tokiose srityse, kaip augalininkystės ir gyvulininkystės technologijos. Tai didina studentų įsitraukimą, mažina mokymosi klaidų riziką, padeda pasiruošti praktiniam darbui. Skaitmeninių įrankių taikymas atveria duris į modernią ir pažangią žemės ūkio praktiką, kuri yra būtina šiuolaikinėje tvarioje žemdirbystėje.
Žvelgdami į ateities perspektyvas siekiame nuolat tobulinti studijų programą, ugdome specialistus, kurie ne tik prisitaikys prie pokyčių, bet ir juos inicijuos. Kartu su partneriais įgyvendinami projektai orientuoti į tvarius sprendimus ir inovacijas, padedančias mūsų absolventams tapti agroverslo lyderiais.
Kokios kompetencijos tampa svarbiausios šiuolaikiniame agroversle?
Savo mintimis sutiko pasidalinti Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto socialinis partneris, Žemės ūkio studijų krypties komiteto narys, UAB “Agrodronas” direktorius Mindaugas Dorelis.
Kaip šiandien vertinate agrotechnologijų ir skaitmenizacijos svarbą žemės ūkyje?
Kaip žinote, nuo praėjusių metų Lietuvos Vyriausybė apsirūpinimą maistu pripažino strategiškai svarbia nacionalinio saugumo sritimi. Sudėtinga geopolitinė situacija parodė, kad valstybės gebėjimas užtikrinti stabilų maisto tiekimą yra ne mažiau svarbus nei energetinis ar karinis saugumas. Todėl siekiama kurti atsparią maisto sistemą, kuri krizių atveju užtikrintų apsirūpinimą būtiniausiais produktais ir mažintų priklausomybę nuo importo.
Šiam tikslui pasiekti būtina stiprinti kompetencijas agrotechnologijų srityje, ypač orientuojantis į pažangias, nekonvencines technologijas. Robotai, dronai, dirbtinis intelektas, nuotoliniai jutikliai, debesų kompiuterija, blokų grandinės (Blockchain) technologijos, fotogrametrija, nuotolinis fenotipavimas ir kiti sprendimai leidžia mažinti sąnaudas, mažinti poveikį aplinkai, didinti darbo našumą bei priimti tikslius, duomenimis grįstus sprendimus.
Didžiausią naudą šios technologijos kuria precizinėje žemdirbystėje, derliaus prognozavimo ir optimizavimo procesuose, dirvožemio bei pasėlių būklės stebėsenoje, ūkio automatizavime ir robotizavime, taip pat gyvulininkystės valdyme. Būtent duomenys šiandien tampa pagrindiniu ištekliumi, leidžiančiu ūkiams veikti efektyviau ir konkurencingiau.
Kokias skaitmenines kompetencijas šiandien būtina ugdyti agroverslo studijose? Kaip dirbtinis intelektas, duomenų analizė ir išmaniosios technologijos keičia žemės ūkio studijų turinį?
Manau, kad mokslo institucijos tam tikra prasme vis dar atsilieka nuo verslo sektoriaus, daugiausia dėl finansavimo galimybių skirtumų. Tuo tarpu agroverslas jau šiandien aktyviai taiko pažangiausias technologijas procesams optimizuoti.
Pavyzdžiui, dronais surinkti pasėlių duomenys apdorojami fotogrametrine programine įranga su integruotais dirbtinio intelekto sprendimais. Gauti duomenys paverčiami technologiniais žemėlapiais, kurie naudojami itin tiksliam tręšimui, purškimui ar kitiems agrotechnologiniams procesams. Vis daugiau tokių procesų valdo dirbtinis intelektas, mažindamas žmogiškųjų klaidų tikimybę ir didindamas darbo efektyvumą. Žmogaus vaidmuo pamažu keičiasi – jis tampa technologijų operatoriumi, analitiku ir sprendimų priėmėju.
Todėl šiandien agroverslo specialistams būtinos kompetencijos apima visą duomenų valdymo grandinę – nuo jų surinkimo ir perdavimo iki analizės, interpretavimo ir praktinio pritaikymo. Specialistai, gebantys derinti žemės ūkio žinias su informacinių technologijų kompetencijomis, tampa itin paklausūs darbo rinkoje ir yra vieni geidžiamiausių agroverslo sektoriaus darbuotojų.
Kaip ES politika ir finansavimo programos skatina inovacijas bei skaitmenines technologijas ūkiuose? Ką patartumėte jaunuoliams, svarstantiems apie studijas agroverslo srityje?
Rinkdamiesi profesinį kelią jauni žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kad agroverslas ir agromaisto sektorius užima vieną svarbiausių vietų pasaulio ekonomikoje. Tai viena stabiliausių ir strategiškai reikšmingiausių sričių, nuo kurios tiesiogiai priklauso visuomenės gerovė ir valstybių saugumas.
Tuo pačiu metu žemės ūkio sektorius išgyvena spartų technologinį virsmą. Skaitmeninių technologijų specialistų poreikis nuolat auga, o Agriculture 4.0 tendencijos rodo, kad šis procesas tik intensyvės. Europos Sąjunga aktyviai remia šią transformaciją per įvairias programas ir iniciatyvas.
Tarp svarbiausių galima paminėti EAFRD priemones, skirtas kaimo skaitmeninimui, inovacijoms ir modernizavimui, programą „Horizon Europe“, finansuojančią agrotechnologijų ir skaitmeninių sprendimų mokslinius tyrimus, bei EIP-AGRI iniciatyvą, skatinančią ūkininkų, mokslininkų ir verslo bendradarbiavimą kuriant ir diegiant inovacijas. Prie šių iniciatyvų prisideda ir Europos žaliojo kurso dalis – strategija „Nuo ūkio iki stalo“, skatinanti tvarų ir skaitmeninį žemės ūkį.
Visa tai rodo, kad tiek Europos Sąjunga, tiek nacionalinės institucijos kryptingai investuoja į žemės ūkio inovacijas, mokslinius tyrimus ir kompetencijų ugdymą.
Šiuo metu agroverslo rinkoje jaučiamas didelis aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių dirbti su pažangiomis informacinėmis technologijomis, poreikis. Tačiau specializuotų studijų programų, orientuotų būtent į nekonvencinių technologijų taikymą žemės ūkyje, vis dar trūksta. Dėl šios priežasties įmonės dažnai pačios rengia ir apmoko specialistus.
Norint sėkmingai įgyvendinti Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginius tikslus, būtina stiprinti šios krypties studijas, rengti naujos kartos specialistus ir aktyviai įtraukti jaunimą į mokslinius tyrimus bei inovacijų kūrimą. Būtent jie kurs ateities žemės ūkį – išmanų, tvarų ir konkurencingą.
