Kodėl verta mokytis amato Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre? Centro vadovė, mokslų daktarė Laimutė Anužienė atsako į žurnalisto apžvalgininko Vlado Vaicekausko klausimus.
Jūsų mokymo centrui suteiktas sertifikuotos ("International Education Society") profesinio rengimo įstaigos ženklas. Ką jis reiškia?
Tas ženklas reiškia, kad mūsų mokyklos baigimo diplomai pripažįstami visoje ES ir už jos ribų. Užsienio stažuotėse profesinių žinių sėmėsi 180 mokytojų ir 1950 mokinių. Dalykinis bendradarbiavimas su užsienio mokymo įstaigomis plečiasi ir gilėja.
Jūsų parengti specialistai gali iškart savarankiškai dirbti paslaugų įmonėse ir organizacijose?
Taip. Mokykla per 2-3 metus geba parengti gerai savo profesiją perpratusių, su naujausiomis technologijomis dirbti mokančių specialistų – 94,3 proc. auklėtinių sulaukia darbo pasiūlymų. Mūsų mokykla nerengia stažuotojų -praktikantų. Šiuolaikinis verslas gyvena aršios konkurencijos sąlygomis, jis negali laukti, kol prastai išmokyti ir išlavinti specialistai "prisišlifuos"...
Panašiai profesinis mokymas sutvarkytas Prancūzijoje – ten mokymo ir praktinio darbo bazėse iškart parengiami aukštos klasės specialistai.
Tuo keliu einame ir mes. Mūsų centras Kaune turi keturias modernias praktinio mokymo bazes, profesinį mokymą vykdo Nidos, Palangos, Aukštadvario (Trakų r.) ir kituose skyriai. Žadame plėstis: po remonto atidarysime didelį mokymų, ugdymo, kvalifikacijos kėlimo, ateities specialybių padalinį. Jau dėliojame būsimų programų metmenis.
Nebijote pritrūksią mokinių? Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose sparčiai mąžta vaikų. Kitoms mokymo įstaigoms tai kelia paniką.
Mes rengiame Lietuvos, Europos, pasaulio rinkose paklausius specialistus. Mūsų parengti specialistai tikrai nedirba užsienio šalių pomidorų, abrikosų ar cukrašvendrių plantacijose.
1994-aisiais tuometėje jūsų 3-iojoje profesinėje mokykloje mokėsi 681 mokinys.
Šiemet mokinių skaičius priartėjo prie 4 tūkst.: 23 specialybių mokosi 3899 mokiniai. Mūsų siekis – padidinti mokinių skaičių dar 200-300. Centre jau dabar dirba 450 darbuotojų.
Tokiai sparčiai plėtrai ir kasmet atsinaujinti reikia daug lėšų...
Vien kurdami ir vykdydami solidžius europinius projektus esame panaudoję apie 17 mln. eurų europinių lėšų. Projektų aprėptys auga kasmet. Lėšas leidžiame labai apgalvotai. Daug lėšų skiriame mokymo ir ugdymo kokybei tobulinti: siekiame sukurti vieningą sistemą, skirtą vertinimui/įsivertinimui profesinio mokymo srityje, kuri galėtų būti pritaikyta ir kitoms Lietuvos ugdymo įstaigoms. Tad tikimės konkrečios paramos iš Švietimo ir mokslo ministerijos, sektorinių praktinių centrų lėšų bei kitų profesinio mokymo įstaigų vadovų dėmesio, supratingumo ir palaikymo.
Ar sunku įstoti į jūsų profesinio mokymo centrą?
Priimame ir vidurinio mokslo nebaigusius, ir abiturientus, taip pat suaugusiuosius.
Suaugusiuosius? Gal reikėtų įsteigti dar ir mokyklos vaikų darželį?!
Jį mes jau turime! Esu šventai įsitikinusi, kad vaikus nuo mažens būtina išmaniai ir išmintingai supažindinti su dabarties, ir ypač ateities, profesijomis. Man suspaudžia širdį kasmet matant besiblaškančius abiturientus, kurie per 12 (!) mokymosi metų taip ir nesuprato, kuri profesija jiems užaugintų sparnus, suteiktų patogų, pasiturintį gyvenimą, tiktų prie veido ir prie širdies. Ir tokių besiblaškančių abiturientų tūkstančiai.
Kas tie jūsų „suaugę mokiniai“ ?
Tai žmonės, kurie jau yra baigę kitas mokymo įstaigas ir įgiję profesijas. Tarp tokių – ne maža dalis yra aukštųjų mokyklų absolventai. Suvokta, kad mūsų specialybės juos gali geriausiai apsaugoti nuo nedarbo.
Man sunku suvokti, kaip vienoje mokykloje gali sėkmingai mokytis tokių skirtingų lygių mokiniai...
Mūsų mokykloje dirba 28 mokslo daktarai. Kartu su kitais patyrusiais specialistais jie sukūrė 34 originalias, mūsų mokyklos kontingentui pritaikytas mokymo ir ugdymo programas. Visos programos, tuo ne kartą įsitikino tikrintojai, atitinka europinio profesinio mokymo ir ugdymo standartus. Aprėpdami skirtingo išsilavinimo ir skirtingo amžiaus mokinių grupes, išlaikome gan aukštą profesinio parengimo lygį. Tai vienas reikšmingiausių mūsų sėkmės dėmenų. Tuo mes išsiskiriame iš kitų.
Jūs tikintis žmogus?
Taip. Šeimoje, darbe, gyvenime visada vadovaujuosi elementaria krikščioniška nuostata: mylėk ir priglausk visus, kurie siekia įsitvirtinti gyvenime ir visuomenėje.
Mokykloje turi gerai ir saugiai jaustis kiekvienas mokinys ir kiekvienas mokytojas?
Tik tokioje krikščioniško bendruomeninio gyvenimo ertmėje gali geriausiai skleistis abipusės pagarbos, abipusio pasitikėjimo, rūpinimosi vienas kitu dvasia. Tik tokiomis sąlygomis galima kurti savo ir mokyklos ateitį bei, neperdėsiu, likimą.
Taip kalbate dar ir todėl, kad jūsų rengiami specialistai kasdienos darbe prisiliečia prie žmonių?
Ir prie žmonių, ir prie besiskleidžiančių žiedų, ir prie medunešiu kvepiančių bičių, ir prie garduose laigančių žirgų, prie visko, kas gyva, tikra, gražu ir jautru. Pati specialybė ragina darbą pradėti ir baigti su didžiausia pagarba, atida ir meile savo klientams.
Kodėl stojant į jūsų mokyklą būtina išlaikyti testą ir susitikti asmeninio pokalbio?
Testai labai paprasti ir aiškūs. Jie reikalingi, kad galėtume nustatyti, apčiuopti stojančiojo išsilavinimo, žinių lygį – mums svarbu žinoti, ar mokinys pajėgs tinkamai perimti mūsų profesinio mokymo ir ugdymo programų reikalavimus.
O jei stojančiojo žinios tų reikalavimų neatitinka?
Ne bėda. Bendrojo lavinimo mokytojai mėnesį du intensyviai dirba su kiekvienu mokiniu, kad vėliau galėtų be streso, ramiai, kaip lygūs su lygiais mokytis. Nenoriu, kad mūsų mokykla mokinius skirstytų į blogiau ar geriau besimokančiųjų grupes, juolab kategorijas. Todėl mokykloje ir laikomasi krikščioniškos moralės: neatstumk nė vieno pas tave atėjusio, nes netrukus gali prireikti ir jų pagalbos. Man, tikiuosi, ir mūsų mokytojams, prieš Dievą visi mokiniai vienodai lygūs ir svarbūs.
Ką stojančiajam duoda individualus pokalbis?
Mokinys kartu su patyrusiais pedagogais išsiaiškina, pasitikrina, ar teisingai renkasi profesiją, ar ta profesija gali geriausiai atskleisti jo gabumus ir potraukius. Tai labai svarbus apsisprendimo momentas. Pokalbiai kartais užtrunka - prastai pasirinkęs specialybę gali kentėti visą gyvenimą. O aš noriu savo auklėtinius matyti laimingus.
Bet testus privalo išlaikyti ir jūsų mokyklos mokytojai. Ar tai nėra, negali pasirodyti šiek tiek įžeidu?
Profesinėje mokykloje negali dėstyti taip, kaip bendrojo lavinimo įstaigoje. Mokytojui privalu įgyti bent vieną konkrečią "mokyklinę" specialybę. Turi tapti "savas", kad profesionaliai pasikalbėtum apie amatus, amatininkus, jų profesinę ateitį ir likimą. Negali padėti, patarti mokiniui to, ko pats neišmanai, nemoki, nesupranti, su kuo valgoma druska.
Na štai, po 2-3 nuoseklaus ir intensyvaus mokymosi metų mano rankose diplomas, be vargo susirandu Lietuvoje darbą, kas toliau?
Pagalvojome ir apie tai. Mūsų diplomantai gali labai patogiai ir sklandžiai pradėti gilinti žinias ir kilti profesiniais laiptais Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje. Mūsų mokymo ir ugdymo programas pratęsia ir papildo aukštesnės pakopos kolegijos mokymo ir ugdymo programos. Kolegijoje studijuosi jau aukštesniu bakalauro profesiniu lygiu. Baigęs kolegiją ir įgijęs diplomą magistrantūros studijoms galėsi rinktis bet kurį šalies universitetą.
Išeitų, kad jūs kartu su Šv. Ignaco Lojolos kolegija sukūrėte vientisą, aukštyn kylančią profesinio rengimo sistemą?
Prie mūsų prisidėjo ir universitetai. Bet tai regioninė sistema.
Dabar suprantu, kodėl įkūrėte mokyklos vaikų lopšelį - darželį...
Nuo vaikų darželio iki universiteto diplomo – tokia profesinio rengimo sistema yra mano, kaip mokslininkės ir mokyklos vadovės, svajonė.
Beje, šitokia vientisa profesinio mokymo ir ugdymo sistema veikia Singapūre.
Apie tai daug skaičiau, domėjausi, girdėjau iš ten apsilankiusių mokslo žmonių. Mane sužavėjo, kad kasmetinėse universitetinėse konferencijose, skaitymuose lygiomis teisėmis ir su tokia pat pagarba dalyvauja vaikų darželių, mokyklų, kolegijų, universitetų vadovai, mokytojai, profesoriai, auklėtojai. Konferencijų darbas prasideda pirmiausia aptariant vaikų darželių reikalus!
Lietuvoje yra kitaip...
Lietuvoje vaikų ir jaunimo švietimo profesinio rengimo ir ugdymo sistema išsklaidyta dalimis, kiekviena dalis veikia atskirai, neretai užsidariusi. Mūsų Kaune sukurta sistema tėra kukli pradžia. Jei Lietuvoje švietimo, profesinio mokymo ir ugdymo sistemą sukurtume kaip vienį – daug laimėtų ir valstybė, ir visuomenė, o svarbiausia - jaunoji karta. „Sklypinė“ kadrų rengimo sistema savo amžių jau atgyveno.
Informacija iš „Vakaro žinios“.
