Atėjo momentas, kai šiųmečiai abiturientai pildo prašymus LAMA BPO, siekdami patekti į šalies aukštąsias mokyklas. Ir šiuose prašymuose  surašomos studijų programų eilutės dažnai išties stebina. Tarp devynių pageidaujamų studijuoti dalykų tas pats abiturientas nurodo ir informatiką, ir filologiją, ir žirgininkystę... Taigi visiškai nesusijusias profesijas. Ar tai desperacija žūtbūt kur nors įstoti, nenutuokiant, kas laukia toliau? Tikėtina, ir neišvengiamas nusivylimas paaiškėjus, kad pataikyta visiškai ne į tas roges. Tad kokį namų darbą abiturientas dar gali suspėti atlikti prieš priimdamas vieną svarbiausių savo gyvenimo sprendimų?

Sąžiningai įsivertinkite savo stiprybes ir silpnybes

„Kai pasidomėjus, kur ir ką ketina studijuoti, jaunas žmogus  atsako: „Mokysiuosi Vilniuje“,  visuomet klausiu: „Ar Gedimino pilyje?“ Nes toks noras praktiškai nereiškia nieko“, - įsitikinusi kalba Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Karjeros centro profesijos konsultantė Daiva Pugevičienė.

Savęs pažinimas ir įsidarbinimo galimybės

Pašnekovės patarimu, teikiant studijų prašymą reikėtų atsižvelgti į kelias „dedamąsias“. Visų pirma į gebėjimą pažinti save: kokie mano gebėjimai, kas man patinka, kokios mano asmeninės savybės, stiprybės ir silpnybės, kokie mano interesai, norai, ir ar jie atitinka mano galimybes. Taip pat būtina pasidomėti darbo rinkos prognozėmis:  kur galėsiu dirbti baigęs studijas, bei kokios yra įsidarbinimo galimybės.

„Visa tai nėra lengvas „namų darbas“,  ir jauni žmonės  tam dažnai, deja, neskiria laiko. Tačiau kai įminėtus klausimus nesistengiama ar nesugebama atsakyti, dažniausiai ir priimamas esamuoju momentu lengviausias sprendimas mokytis bet kur.

Be abejo, tikslingiausia būtų pasikonsultuoti su karjeros specialistu bei atlikti atitinkamus profesinės orientacijos nustatymo testus. Tačiau jei laiko tam jau nėra, įvairių testų galima rasti ir internete. Sąžiningai atliktos net ir nesudėtingos užduotys vis tiek parodys vieną ar kitą kryptį“, - pataria profesijos konsultantė, atkreipianti dėmesį, kad sėkminga karjera nereiškia vien žmogaus kilimo pareigybiniais laiptais. „Tarkime, žmogus visą gyvenimą gali dirbti mėgstamą mokytojo darbą. Formaliai jis lyg ir nepakyla aukščiau, tačiau įgyja patirties, pelno mokinių ir kolegų pripažinimą. Vadinasi, galima drąsiai teigti, jog tokio žmogaus karjera susiklostė sėkmingai, jis yra savo srities žinovas. Beje, reikia pastebėti, kad pastaruoju metu yra išsiplėtusi pati karjeros samprata. Laikoma, kad šiuolaikinio žmogaus karjera – tai ne vien darbas, bet ir  pomėgiai, laisvalaikis, šeima.“ - aiškina D. Pugevičienė.

Netapkite tėvų lūkesčių įkaitais

Jos pastebėjimu, studijų kryptį besirenkantys abiturientai neturėtų tapti ir savo tėvų neišsipildžiusių jaunystės svajonių įkaitais.

„Lietuvoje apie 50 proc. moksleivių nurodo, kad profesiją pasirenka patariami tėvų. Puiku, jei tėvai išties gerai pažįsta savo vaiką ir žino jo polinkius bei gebėjimus. Tačiau nereti atvejai, kai tėveliai trokšta, kad vaikai įgyvendintų jų neišsipildžiusias svajones ar įgytų, jų manymu, prestižinę, pelningą profesiją, nes esą ją įgijęs gerai gyvens visą gyvenimą. Tačiau ką šiais laikais reiškia „visą gyvenimą“, kai viskas aplinkui taip sparčiai kinta? Gal jau po penkmečio tavo pelningą darbą dirbs robotas? Taigi daug svarbiau yra ugdyti bendrąsias kompetencijas: socialinę, pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo, mokėjimo mokytis ir kt.

Svarbiausia – mylėti tai ką darai

Labai motyvuotiems žmonėms nesiūlyčiau atsisakyti profesijų, kurių perteklius darbo rinkoje ir yra jaučiamas. Nes galbūt žmogus turi ryžto savo srityje tapti geriausiuoju. Svarbiausia dirbti tai, kas patinka. Nes pasirinkimas pagal galimo didelio uždarbio kriterijų anksčiau ar vėliau tampa kančia. O dirbant mėgstamą darbą atlygis vis tiek ateis. Žmogus, dirbantis su ugnele, aplinkinių nelieka nepastebėtas, nes jis – savo srities ekspertas, kokį darbą bedirbtų, - neabejoja D. Pugevičienė.

„Pasimatuokite“ profesiją praktiškai

 Nors laiko ir prašymo pildymo liko ir nedaug, karjeros specialistė abiturientams pataria aktyviai paieškoti būdo, kaip būsimą profesiją „pasimatuoti“ praktiškai. „Tarkime, esu konsultavusi merginą, kuriai puikiai sekėsi matematika ir ji buvo suplanavusi studijuoti buhalterinę apskaitą. Tačiau visą darbo dieną praleidusi šalia buhaltere dirbančios giminaitės savo sprendimą pakeitė, nes suprato, kad toks įtemptas sėdimas darbas jai nepatiktų. Programuotojų biure dieną praleidęs abiturientas, save laikantis kompiuterijos „asu“, taip pat gali nusivilti, nes prie kompiuterio leidžiamas laisvalaikis ir rimtas programavimas yra skirtingi dalykai.

Neapsisprendusiesiems bus į naudą metai savanorystės

Abiturientus studijų prašymuose ji ragina nerašyti bet ko. Nes iš to gero nebus. „Tiems, kam stinga savęs pažinimo įgūdžių, siūlyčiau neskubėti. Vakarų šalyse seniai priimta, kad baigę mokyklą neapsisprendusieji, kur mokysis toliau, metus praleidžia savanoriaudami. Per tą laiką įgyja daugiau patirties, įvertina savo norus, galimybes bei priima sprendimą. Ir tokia praktika pasitvirtina. Juk geriau luktelėti ir padaryti tikrai teisingą sprendimą, negu taisyti neteisingo sprendimo klaidas.“, - reziumuoja D. Pugevičienė.