Tokias tendencijas atskleidžia penktą kartą paskelbtas „Moterų technologijų srityje barometras“, kuriuo stebimi stojimo į IT krypčių studijas pokyčiai Lietuvoje.

IT studijas vis dažniau renkasi merginos

Šių metų duomenimis, moterys sudarė 21,2 proc. visų į IT studijas priimtų studentų. Pernai jų dalis siekė 18,7 proc. Nors pokytis nėra staigus, jis rodo, kad technologijų studijos merginoms tampa vis patrauklesniu pasirinkimu.

Tuo metu bendras į IT studijas priimtų jaunuolių skaičius sumažėjo 16,9 proc. Įstojusių vyrų skaičius krito 19 proc. – daugiau nei dvigubai stipriau nei moterų.

Bendrovės „Adform“ vyresnioji žmonių ir kultūros vadovė Gintautė Klimašauskienė mano, kad prie augančio merginų susidomėjimo IT prisideda silpnėjantys stereotipai, esą technologijos yra labiau vyriška sritis. Šiandien vis daugiau merginų IT studijas vertina kaip realią profesinę galimybę, o ateityje tai gali prisidėti prie didesnės lyčių įvairovės technologijų sektoriuje.

Daugiausia studenčių į IT krypčių programas šiemet priėmė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (158), Vilniaus universitetas (119) ir Kauno technologijos universitetas (113).

Tarp įvairių IT studijų programų moterys dažniausiai rinkosi programų sistemų studijas – į jas šalies universitetuose ir kolegijose priimtos 74 studentės.

Kai kuriose IT programose moterų jau tiek pat arba daugiau nei vyrų

Šiemet išryškėjo ir dar viena tendencija: kai kuriose IT studijų programose moterys jau sudaro daugumą įstojusiųjų arba jų skaičius beveik susilygino su vyrų.

Pavyzdžiui, į Vilniaus universiteto bioinformatikos studijas priimta 18 moterų ir 17 vyrų. Vilniaus Gedimino technikos universiteto skaitmeninės grafikos ir animacijos studijas pasirinko 15 moterų ir 9 vyrai, o Kauno technologijos universiteto veiklos skaitmeninimo ir sistemų architektūros studijas – 10 moterų ir 9 vyrai.

Vytauto Didžiojo universiteto multimedijos ir interneto technologijų programoje taip pat priimta daugiau moterų nei vyrų – atitinkamai 18 ir 17.

Pasak G. Klimašauskienės, ankstesniais metais šiose programose dažniau dominavo vyrai. Tokie pokyčiai rodo, kad tradiciškai vyriškomis laikytos technologijų studijų kryptys tampa patrauklesnės ir merginoms.

Ar jaunuolius nuo IT studijų atbaido dirbtinis intelektas?

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė profesorė Jurgita Markevičiūtė pastebi, kad šiemet į informatikos studijas Lietuvos universitetuose priimta beveik 10 proc. mažiau studentų nei pernai.

Prie mažėjančio studijų patrauklumo gali prisidėti ir sparčiai tobulėjantys DI įrankiai. Mokiniai bei jau studijuojantys jaunuoliai nerimauja, kaip šios technologijos pakeis IT darbo rinką ir ar ateityje išliks pakankamai darbo vietų specialistams.

Vis dėlto profesorė pabrėžia, kad priėmimo statistika neleidžia tiksliai nustatyti, kokią stojančiųjų skaičiaus pokyčio dalį lėmė DI. Be to, situacija skirtingose šalyse ir studijų kryptyse nevienoda, todėl teigti, kad jaunuoliai visame pasaulyje atsisako informatikos studijų būtent dėl dirbtinio intelekto, būtų per drąsu.

Įdomu tai, kad stojančiųjų pasirinkimai keičiasi nevienodai. Šiemet į inžinerijos mokslų studijas priimtų studentų skaičius augo 17 proc., į fizinių mokslų – 14 proc., o į gyvybės mokslų – 8 proc.

VU informatikos krypties studijose moterų dalis taip pat padidėjo. Šiemet priimtos 67 moterys, pernai – 70, o 2024 m. – 88. Tačiau dėl labiau sumažėjusio vyrų skaičiaus moterys šiemet sudarė 25 proc. įstojusiųjų į šios krypties studijas VU, palyginti su 21,6 proc. pernai.

DI keičia programuotojų darbą, tačiau žinių poreikis išlieka

Nors dirbtinis intelektas jau padeda atlikti daugelį IT specialistų užduočių greičiau, technologijų sektoriaus darbuotojos pabrėžia, kad norint tinkamai naudotis šiais įrankiais būtina išmanyti savo sritį. DI gali pasiūlyti sprendimų, tačiau žmogus turi gebėti įvertinti jų kokybę ir prisiimti atsakomybę už galutinį rezultatą.

„Adform“ programuotoja Danielė Anilionytė pasakoja, kad DI įrankius naudoja maždaug pusę savo darbo laiko. Jie padeda greičiau atlikti užduotis, patikrinti idėjas ir rasti netikėtų programinės įrangos spragų.

Pavyzdžiui, anksčiau programinės įrangos testams parengti galėdavo prireikti vienos ar dviejų dienų, o pasitelkus DI šį darbą kartais pavyksta atlikti per kelias valandas. Vis dėlto programuotoja pabrėžia, kad DI neturėtų pakeisti savarankiško mąstymo ir gebėjimo suprasti sprendžiamą problemą.

Panašiai mano ir „Adform“ IT sistemų architektė Inga Piekė. Pasak jos, DI ypač naudingas rengiant techninę dokumentaciją, formuluojant užduotis programuotojams ar ieškant informacijos apie sistemas. Kai kurias užduotis, kurioms anksčiau reikėdavo visos dienos, dabar galima atlikti per kelias minutes.

Tačiau tam, kad specialistas galėtų patikrinti DI sugeneruotą kodą ar pasiūlytą sprendimą, jis turi suprasti, kaip veikia sistema. Todėl programavimo ir sistemų veikimo pagrindų išmanymas išlieka svarbus.

Specialistės taip pat nesutinka, kad programavimas yra vien monotoniškas techninis darbas. Jų teigimu, tai kūrybiška veikla, kurioje nuolat tenka spręsti naujas problemas ir ieškoti tinkamiausių sprendimų.

Vilniaus universiteto profesorė J. Markevičiūtė atkreipia dėmesį, kad informatikos studijos apima gerokai daugiau nei programinio kodo rašymą. Gebėjimas suformuluoti problemą, suprasti duomenis, kurti algoritmus ir kritiškai vertinti DI rezultatus išlieka itin svarbus. Fundamentinės matematikos, statistikos ir informatikos žinios reikalingos ir kuriant naujas DI technologijas.

Taigi, nors dirbtinis intelektas keičia IT specialistų kasdienybę, kol kas nėra pagrindo teigti, kad technologijų sektoriui nebereikės šią sritį išmanančių žmonių. Keičiasi darbo pobūdis ir naudojami įrankiai, tačiau gebėjimas suprasti technologijas, priimti sprendimus ir įvertinti jų rezultatus išlieka svarbus.

„Moterų technologijų srityje barometrą“ kasmet rengia „Adform Lietuva“, bendradarbiaudama su Nacionaline švietimo agentūra. Iniciatyva siekiama stebėti lyčių proporcijų pokyčius Lietuvos aukštųjų mokyklų IT studijose ir atkreipti dėmesį į lyčių įvairovės svarbą. Barometro duomenys yra negalutiniai ir dar gali nežymiai keistis.

VU informacija