Kokių mokytojų labiausiai reikės ateinančiais metais ir kokios finansinės paskatos laukia pasirinkusiųjų šį kelią?
Ar verta rinktis mokytojo profesiją?
Remiantis 2026 m. duomenimis, į šį klausimą galima atsakyti gana aiškiai: darbo perspektyvų mokytojams bus. Tačiau vien pedagogikos diplomas savaime negarantuoja neužtikrina sėkmingos karjeros. Ši profesija reikalauja gebėjimo bendrauti, kantrybės, atsakomybės, lankstumo ir noro nuolat mokytis.
Kad mokytojas šiandien yra gerokai daugiau nei savo dalyko žinovas, akcentuoja ir Meilės Lukšienės premijos laureatė, matematikos mokytoja Marta Baranauskaitė. Jos teigimu, mokytojas turi ne tik gerai išmanyti dėstomą dalyką, bet ir gebėti sudominti mokinius, kurti ryšį bei padėti jiems suprasti, kodėl tai, ko jie mokosi, yra svarbu.
„Mokome ne tam, kad mokinys atkartotų išmoktą informaciją kontroliniame darbe, o tam, kad gebėtų ją taikyti gyvenime“, – sako M. Baranauskaitė.
(nuotrauka:https://www.kurstoti.lt/ap/x/21391.jpg?1791199629)
Marta Baranauskaitė / asmeninio archyvo nuotr.
Pačiai pedagogei mokytojo profesiją pasirinkti padėjo būtent įkvepiantis mokytojo pavyzdys. „Vienuoliktoje klasėje chemijos pamokoje pagavau save galvojančią, kad noriu būti tokia kaip mano mokytoja. Norėjau turėti tiek žinių, mokėti jomis įdomiai dalintis ir sudominti mokinius. Tą akimirką supratau, kad noriu būti mokytoja“, – prisimena ji.
Jos istorija rodo ir kitą svarbų dalyką – mokytojo profesijoje labai svarbus asmeninis santykis su darbu ir jo prasme. Pasak M. Baranauskaitės, mokiniams sunku įsivaizduoti save mokytojais, jeigu jų akyse ši profesija nuolat siejama tik su nuovargiu, problemomis ir per dideliu krūviu.
„Labai svarbu, kad mokiniai matytų laimingą mokytoją. <...> Jeigu jauti, kad nori dirbti su jaunais žmonėmis ir kurti pokytį, verta tuo tikėti. Mokytojas gali tapti žmogumi, kuris iš esmės pakeičia mokinio gyvenimą“, – teigia M. Baranauskaitė.
Mokytojų reikės vis daugiau
Mokytojo profesijos perspektyvas šiandien lemia ne tik augantis mokinių skaičius, bet ir pati pedagogų demografija. Mokyklose daugėja vyresnių mokytojų: 55 metų ir vyresnių pedagogų dalis 2022 m. sudarė 42 proc., o 2025 m. pasiekė jau 45 proc.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, mokytojų poreikis kasmet auga: 2025 m. mūsų šalyje trūko jau mažiausiai apie 600 šios srities specialistų. Prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvoje gali trūkti apie 6 tūkst. mokytojų.
Tačiau mokytojų poreikis labai priklausys ir nuo konkrečios specializacijos.
Nacionalinės švietimo agentūros 2026–2031 m. prognozėje numatoma, kad per penkerius metus reikės apie:
- 1063 anglų kalbos mokytojų;
- 759 matematikos mokytojų;
- 759 lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų;
- 509 užsienio kalbų – vokiečių, ispanų ir prancūzų – mokytojų;
- 463 specialiųjų pedagogų;
- 357 istorijos mokytojų;
- 297 informatikos mokytojų;
- 216 biologijos mokytojų;
- 181 geografijos mokytojo;
- 165 fizikos mokytojų;
- 124 chemijos mokytojų;
- 357 socialinių pedagogų.
Taigi žmogui, kuris renkasi mokytojo profesiją, verta atsižvelgti ne tik į tai, ar patinka dirbti su vaikais, bet ir į tai, kokio dalyko mokytojų ateityje reikės labiausiai.
Pedagogikos studijas šiemet pasirinko daugiau jaunuolių
Gera žinia švietimo sistemai – susidomėjimas pedagogika auga.
2026 m. studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose programose pradėjo 1578 pirmakursiai. Tai 11,2 proc. daugiau: 2025 m. studentų buvo 1419. Iš jų 838 įstojo į valstybės finansuojamas vietas, palyginti su 768 pernai.
Populiariausių programų trejetuke šiemet – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijos Kauno kolegijoje, pradinio ugdymo pedagogika Vilniaus kolegijoje ir mokomojo dalyko pedagogika Vytauto Didžiojo universitete.
Tačiau didėjantis stojančiųjų skaičius dar nereiškia, kad po kelerių metų mokyklose automatiškai atsiras pakankamai naujų mokytojų.
NŠA duomenimis, 2025–2026 mokslo metais apie 10 proc. pedagogikos bakalauro studentų iš studijų pasitraukė jau pirmaisiais metais. Be to, dalis studijas baigusių absolventų į mokyklas dirbti taip ir neateina.
Todėl būsimiems pedagogams dar prieš stojant svarbu įvertinti, ar jie pasirengę ne tik studijuoti, bet ir dirbti mokykloje.
Už pedagogikos studijas galima gauti ir finansinę paramą
Vienas iš argumentų, galinčių paskatinti rinktis mokytojo profesiją, – valstybės finansinės paskatos.
2026 m. prioritetinėmis laikomos šios pedagogikos specializacijos: pradinis ugdymas, specialioji pedagogika, socialinė pedagogika, matematika, lietuvių kalba ir literatūra, anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbos, fizika, chemija, biologija, informacinės technologijos, istorija ir geografija.
Prioritetinių specializacijų bakalauro ir gretutinių studijų studentai gali pretenduoti į 481 Eur per mėnesį stipendiją.
Dar didesnė – 814 Eur per mėnesį tikslinė išmoka – numatyta paskutinio kurso pedagogikos bakalauro, pedagoginių gretutinių ir profesinių studijų studentams, pasirinkusiems prioritetinę specializaciją ir įsipareigojusiems po studijų dirbti mokykloje.
Tiesa, ši parama nėra besąlyginė. Gavęs 814 Eur išmoką studentas įsipareigoja po studijų ne mažiau kaip 0,7 etato dirbti pedagogo kvalifikacijos reikalaujančiose pareigose ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį.
Mokytojų atlyginimai didėja
Finansinis aspektas renkantis profesiją taip pat tampa vis aktualesnis. Nuo 2026 m. sausio mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis padidėjo 8,41 proc. Finansų ministerijos skaičiavimu, vidutiniškai mokytojų atlyginimas „į rankas“ padidėjo apie 157 Eur per mėnesį.
Be to, jau numatomas ir tolesnis atlyginimų augimas. Šių metų spalį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė siekianti, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimai didėtų 7,56 proc. Tam numatoma papildomai skirti 245 mln. eurų.
Vyriausybės plane taip pat numatyta, kad mokytojų darbo užmokestis ateinančiais metais turėtų toliau augti sparčiau nei šalies vidutinis darbo užmokestis.
Kelias į mokytojo profesiją nebūtinai prasideda nuo pedagogikos bakalauro
Mokytoju galima tapti ne vien pasirinkus ketverių metų pedagogikos bakalauro studijas.
Pedagogikos studijas galima rinktis ir jau studijuojant kitą bakalauro programą – greta pagrindinių studijų galima įgyti pedagoginių kompetencijų. Taip pat yra ir pedagoginės profesinės studijos, skirtos aukštąjį išsilavinimą jau turintiems žmonėms.
Pavyzdžiui, 2026 m. pedagogikos profesinėms studijoms buvo numatyta 400 valstybės finansuojamų vietų.
Tai aktualu ir tiems, kurie šiandien studijuoja, pavyzdžiui, fiziką, informatiką, chemiją ar kitą dalyką, tačiau vėliau nusprendžia savo žinias pritaikyti mokykloje.
Valstybė 2026–2028 m. plane numato ne tik pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, bet ir gerinti pirmuosius darbo metus: stiprinti mentorystę, mažinti biurokratinę naštą, gerinti profesinį saugumą ir suteikti daugiau pagalbos pradedantiems mokytojams.
Jeigu svarstote apie mokytojo profesiją, dabar tam – vienas palankesnių laikotarpių. Tačiau rinktis verta ne vien dėl stipendijos ar garantuotos darbo vietos. Svarbiausias klausimas – ar iš tiesų norite būti žmogumi, kuris kasdien padeda kitiems mokytis.
