Dabar galima išsiaiškinti, kokių egzaminų reikės, kokius dalykus verta mokytis A kursu ir kokių rezultatų siekti. Tai padės išvengti nemalonių staigmenų pavasarį, kai keisti savo pasirinkimus gali būti jau per vėlu.

Dabar dar tikrai nebūtina tiksliai žinoti, kur ir ką studijuosi. Tačiau verta pasitikrinti septynis dalykus, kurie suteiks daugiau galimybių rinktis studijas.

Rudens kontrolinis sąrašas: 7 dalykai, kuriuos verta susižiūrėti jau dabar 

1. Kokie VBE reikalingi norint įstoti į norimą studijų programą?

Pirmiausia išsirink bent dvi ar tris dominančias studijų programas ir išsiaiškink, kokie VBE reikalingi stojant į jas.

Svarbu atskirti du dalykus: egzaminus, kuriuos būtina išlaikyti norint pretenduoti į aukštąją mokyklą, ir konkrečios studijų programos konkursiniam balui apskaičiuoti reikalingus dalykus.

Pavyzdžiui, stojant į daugelį universitetinių ir koleginių studijų programų būtini trys – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei dar vieno pasirinkto dalyko – VBE. Tačiau konkrečios programos konkursiniam balui gali būti svarbūs ir kiti dalykai.

Ką padaryti dabar?

  • Atsidaryk dominančių universitetų ir kolegijų interneto svetaines.
  • Susirask konkrečių studijų programų priėmimo reikalavimus.
  • Užsirašyk, kuriuos egzaminus privalai laikyti, ir palygink juos su savo pasirinkimais.

Jei dar nežinai, ką norėtum studijuoti, rinkis kelias skirtingas kryptis ir patikrink, galbūt joms reikia skirtingų egzaminų.

2. A ar B kurso reikia?

Lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos VBE galima laikyti bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu. Šis pasirinkimas gali turėti įtakos konkursiniam balui.

Pagal 2026 m. priėmimo tvarką šių dalykų B kurso VBE rezultatas apskaičiuojant konkursinį balą sudaro 70 proc. A kurso egzamino rezultato. Pavyzdžiui, surinkus 80 balų iš B kurso egzamino, konkursiniam balui skaičiuoti įskaitomi 56 balai. Skaičiuojant trijų VBE vidurkį, šis koeficientas netaikomas (šaltinis).

Ką padaryti dabar?

  • Patikrink, kokie kursai įrašyti tavo individualiame mokymosi plane.
  • Išsiaiškink, kaip pasirinktas kursas gali paveikti tavo konkursinį balą.
  • Jei svarstai keisti kursą, kuo greičiau pasikalbėk su dalyko mokytoju ir mokyklos karjeros specialistu.

2027 m. abiturientams galutinę informaciją reikėtų tikrinti pagal jų stojimo metais galiosiančią tvarką (šiuo metu ji dar tikslinama).

3. Kaip bus skaičiuojamas konkursinis balas?

Vien išlaikyti reikalingus egzaminus nepakanka – stojant svarbus ir apskaičiuotas konkursinis balas.

Jį sudaro tam tikrų dalykų įvertinimai, kurių svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties ir programos. Vienose programose itin svarbus matematikos rezultatas, kitose – biologijos, istorijos, chemijos ar kito dalyko įvertinimas.

Be to, konkursinio balo sandara gali skirtis priklausomai nuo studijų programos, o kai kurios aukštosios mokyklos numato ir papildomų balų už tam tikrus pasiekimus.

Ką padaryti dabar?

  1. Pasidomėk norimos studijų programos konkursinio balo sandara.
  2. Pasižymėk, kurie dalykai bus vertinami ir kokią reikšmę jie turės.
  3. Pasitikrink, ar gali būti įskaitomi metiniai pažymiai, ar numatyta skirti papildomų balų už olimpiadas, konkursus, savanorystę ar kitus pasiekimus.

Taip pat skaitykite: 

Jei nori įvertinti savo galimybes, išbandyk „Kur stoti“ konkursinio balo skaičiuoklę. Joje gali įrašyti planuojamus gauti įvertinimus ir matyti preliminarų rezultatą. Tik nepamiršk, kad 2027 m. balai ar tvarka gali šiek tiek pakisti. 

4. Ar reikės laikyti stojamąjį egzaminą?

Ne visur pakanka brandos egzaminų rezultatų. Kai kuriose studijų programose organizuojami stojamieji egzaminai, vertinama motyvacija, skiriamos kūrybinės užduotys ar kiti gebėjimų patikrinimai.

Tai ypač aktualu planuojantiems rinktis meno, muzikos, šokio, teatro ar kitas specializuotas studijas. Tačiau reikalavimai priklauso nuo konkrečios programos, todėl nereikėtų vadovautis vien bendromis taisyklėmis.

Ką padaryti dabar?

  • Patikrink, ar privalomas stojamasis egzaminas.
  • Išsiaiškink, ar jam reikia registruotis iš anksto, sukaupti darbų aplanką ar kitaip ruoštis.
  • Pasižymėk svarbias datas ir ko reikia sėkmingai pasiruošti (pavyzdžiui, gal dar suspėsi užsiregistruoti į piešimo kursus).

5. Kokių rezultatų reikėtų siekti?

Kai žinai, kokie egzaminai svarbūs ir kaip skaičiuojamas konkursinis balas, gali išsikelti konkretesnius tikslus.

Sunku numatyti stojančiųjų konkursinius balus. Net ir toje pačioje studijų programoje skirtingais metais konkurencija gali skirtis priklausomai nuo stojančiųjų skaičiaus ir jų rezultatų.

Todėl svarbu įvertinti ne tik minimalius stojimo reikalavimus, bet ir ankstesnių metų priėmimo rezultatus. Jie padeda susidaryti orientacinį vaizdą, tačiau negarantuoja, kad ir šiemet situacija bus analogiška. 

Ką padaryti dabar?

  • Pasitikrink ankstesnių metų konkursinius balus ir, jei aukštoji mokykla skelbia, priimtų studentų rezultatus.
  • Nuspręsk, kuriems dalykams reikia skirti daugiau dėmesio ir laiko.

Tikslą geriau formuluoti konkrečiai: ne „reikia geriau mokytis matematiką“, o „iki pavasario noriu geriau suprasti silpniausias matematikos temas ir pagerinti bandomojo egzamino rezultatą“.

6. Kokias alternatyvas turėsi, jei planas A nepavyktų?

Net ir labai gerai pasiruošus stojimui, verta turėti daugiau nei vieną pasirinkimo alternatyvą. Tai nereiškia, kad turi atsisakyti svajonių studijų – tiesiog pravartu iš anksto pagalvoti, kokie kiti keliai taip pat leistų siekti savo tikslų.

Pavyzdžiui, jei norėtum studijuoti konkrečiame universitete, galėtum pasidomėti panašia programa kitoje aukštojoje mokykloje, koleginėmis studijomis ar kita artima studijų kryptimi.

Ką padaryti dabar?

Susidaryk trijų lygių sąrašą:

  • Planą A: studijų programa, kurios labiausiai nori.
  • Planą B: panaši programa ar kita aukštoji mokykla, kurioje taip pat norėtum studijuoti.
  • Planą C: alternatyva, kuri leistų įgyti norimos srities žinių ar profesiją žengiant kiek kitu keliu.

Svarbu tų alternatyų nesirinkti vien pagal tai, kur, tavo manymu, lengviausia įstoti. Pagalvok, ar tos studijos tau iš tiesų įdomios, ar patinka jų turinys ir kokias karjeros galimybes jos atvertų.

7. Kiek kainuotų studijos, jei negautum valstybės finansuojamos vietos?

Svarstant apie stojimus reikėtų apsvarstyti ne tik savo galimybes įstoti, bet ir finansinę pusę.

Lietuvoje galima studijuoti valstybės finansuojamoje (VF) arba valstybės nefinansuojamoje (VNF) vietoje. Jei negautum VF vietos, studijų kainą paprastai tektų mokėti pačiam, nebent pasitaikytų kitų finansavimo galimybių.

Studijų kainos priklauso nuo aukštosios mokyklos, studijų krypties ir programos. Trumpai studijų kainas universitetuose apžvelgėme šiame straipsnyje. Negalvokite, kad visos tos pačios pakopos studijos kainuoja panašiai (pavyzdžiui, orlaivių pilotavimo studijų metinė kaina – apie 20 tūkst. eurų), kai kitų – apie 3 tūkst.

Ką padaryti dabar?

  • Susirask dominančių programų metinę studijų kainą.
  • Pasidomėk, ar aukštoji mokykla moka stipendijas, taiko lengvatas ar kitą finansinę paramą.
  • Įvertink, ar galėtum derinti studijas ir darbą, jei tektų mokėti už mokslą.
  • Pasikalbėk su šeima apie finansines galimybes, jei šis klausimas aktualus.

Finansinį planą verta turėti dar prieš teikiant stojimo prašymą. Tai padės ramiau įvertinti skirtingus pasiūlymus atėjus laikui rinktis.

Ką rekomenduojama nuveikti iki rudens pabaigos? Kontrolinis sąrašas

Nebūtina per kelias savaites nuspręsti, ką veiksi visą likusį gyvenimą. Tačiau artimiausiu metu verta susidėlioti bent pradinį stojimo planą.

☐ Išsirinkti bent 2–3 dominančias studijų programas.

☐ Patikrinti, kokių VBE joms reikia.

☐ Išsiaiškinti, kokią reikšmę turi A ir B kursai.

☐ Sužinoti, kaip skaičiuojamas konkursinis balas.

☐ Patikrinti, ar reikės stojamojo egzamino ar bus kito tipo gebėjimų vertinimas.

☐ Nusistatyti, kokių preliminariai egzaminų rezultatų reikėtų.

☐ Apgalvoti alternatyvias studijas ir galimas išlaidas.

Svarbiausia – nelaukti pavasario: domėtis stojimais reikėtų jau dabar. Kuo anksčiau išsiaiškinsi reikalavimus, tuo daugiau laiko turėsi pasiruošti, pasitarti su mokytojais, o prireikus – ir pakoreguoti savo pasirinkimus.

O jei dar nežinai, kuo nori būti, pradėk nuo paprasto klausimo: kokios sritys tau įdomios ir kokius dalykus mokykloje mokytis sekasi geriausiai? Kartais nuo šio atsakymo pradedamas dėlioti ir pirmasis realus stojimo planas.