„Technines specialybių, tiksliųjų mokslų specialistai yra tiesiog graibstomi. Verslo organizacijos jau kelerius metus pageidauja, kad ruoštume daugiau specialistų“, – sako Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas. Kolegija bendradarbiauja su socialiniais partneriais, analizuoja jų poreikius ir nustato, kaip keičiasi specialistų poreikis.
Įprastais inžinieriaus darbo įrankiais tapo nešiojami kompiuteriai, planšetės, įvairūs šiuolaikiniai matavimo prietaisai. Lietuvoje įsigali nauji skaitmeninės statybos principai ir naujos statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijos. BIM perkelia statybą į naują, daug greitesnį ir kartu efektyvesnį lygmenį. „Šiuolaikinis inžinierius turi nebijoti mąstyti, prisiimti atsakomybę bei pasirinkti racionaliausią ir priimtiniausią sprendimą“, – tvirtina direktorius N. Varnas. Todėl studijos KTK skatina studentus žinių semtis ne vien tik paskaitų metu, bet ir ieškoti platesnių savirealizacijos formų.
KTK studijų programos statybos inžinerija studentas Tadas Grybas dalyvavo Lietuvos mokslų tarybos (LMT) projekte „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ ir atliko mokslinę praktiką KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centre. Praktikos metu studentai susipažįsta su moksliniais tyrimais Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, įgyja tiek teorinių, tiek praktinių mokslinės veiklos gebėjimų, dirba su tyrimams naudojama įranga, atlieka eksperimentinius tyrimus bei mokosi formuluoti darbo metu gautas išvadas.
„Norėdamas asmeniškai tobulėti ir išbandyti save, pasidomėjau ir išsiaiškinau apie LMT projektą, dalyvavau atrankoje. Praktikos temą ,,Perdirbto betono papildomai maltų dulkių įtaka savaime susitankinančio betono savybėms“ rinkausi pagal savo studijas. Prasidėjus praktikai, mano praktikos vadovas doc. dr. E. Ivanauskas pirmiausiai papasakojo, ką mes veiksime praktikos metu, supažindino su savo kolektyvu. Mano darbo tikslas buvo išsiaiškinti betono trupinimo metu gaunamų ir/arba vėliau papildomai sumaltų betono dulkių įtaką SSB mišinių ir sukietėjusio betono savybėms bei atlikti mokslinius tyrimus.
Betono dulkės buvo gaunamos laboratorijoje mechaniškai sutrupinus seną betoną ir iš gautos masės atskyrus per sietus smulkesnes kaip 0,125 mm daleles. Sutrupinus pasirinktos stiprio klasės C30/37 betoną ir atskyrus 0,125 mm daleles, šios dar buvo papildomai malamos rutuliniu malūnu 15, 30, 45 min. Tai buvo vienas iš svarbesnių darbų, kuriuos turėjau atlikti.
Nuo tada prasidėjo jau tikra mokslinė praktika: maišyti skiedinius ir atlikti visokiausius tyrimus, t.y. nustatyti savitąjį paviršių, skiedinio pasklidimą, sluoksniavimo rodiklį, išlyginamąjį santykį, rišimosi pabaigą ir pradžią, temperatūros išsiskyrimą, betono gniuždymo stiprį po 3, 7, 14 ir 28 dienų.
Praktikos metu atliktų tyrimų rezultatai buvo pristatomi KTU Statybinių medžiagų katedroje ir „Studentų mokslinės praktikos“ konferencijoje Vilniuje.
Praktika universitete buvo labai naudinga. Susipažinau su naujais prietaisais, įgijau praktinių mokslinės veiklos įgūdžių, susipažinau su naujais žmonėmis. Labai sudomino tyrinėjimas su SSB. Praktikos metu įgytos žinios ateityje man padės profesinėje veikloje ir (galbūt) tęsiant mokslus universitete.“
Tokia studijų forma suteikia studentams galimybę papildyti teorinį mokymąsi su karjera susijusia patirtimi. KTK skatina jaunimą rinktis ne tik inžinierių-praktikų profesiją, bet ir užsiimti moksline veikla.
Šiandien Lietuvoje pastatų statybos vis dar nevyksta tokiais tempais, kokių norėtųsi. Šiame sektoriuje susiduriama su statybos specialistų trūkumu. Viena iš problemos priežasčių - emigracija. Siekdamos išlaikyti geriausius darbuotojus, įmonės didina jų atlyginimus.
Jaunųjų KTK statybos inžinerijos specialistų įsitvirtinimo darbo rinkoje geografija plati. Vieno iš jų interviu skaitykite www.DELFI.lt:
