„Baigiau Kėdainių ,,Atžalyno" gimnaziją. Mokydamasi šioje mokykloje po pamokų lankiau muzikos mokyklą, įvairius sporto būrelius. Veiklos visuomet turėjau labai daug. Nuo aštuntos klasės pradėjau lankyti Kėdainių kalbų mokyklą, kurioje gilinau anglų kalbos žinias bei įgijau  prancūzų kalbos pradmenis. 

Nuo pat mažens sukau galvą, kuo norėsiu būti užaugus. Norai patys įvairiausi: nuo kirpėjos iki veterinarės, anglų filologės, archeologės, psichologės ir panašiai. Nuo pirmos klasės (visus  dvylika metų) labiau domėjausi humanitariniais/socialiniais dalykais, ką įrodo ir mano pasirinkti dalykai. Vienintelis tikslusis pasirinktas A lygiu mokslas buvo matematika. Dvyliktos klasės pradžioje mąsčiau apie dvi specialybes - anglų filologiją ir geodeziją. Tačiau baigiantis pirmam pusmečiui, susivokiau, kad tai nėra tai, ką aš tikrai norėčiau studijuoti:  anglų kalba kaip ir pabodo po ketverių metų mokslo kalbų mokykloje, o geodezija pasirodė gan nuobodoka. Tad nusprendžiau pradėti labiau gilintis į fiziką, nors iš tiesų pagrindų neturėjau visai. Su didžiausia baime ėjau į fizikos egzaminą, tačiau viskas susiklostė neblogai ir pradėjau sukti galvą apie atsinaujinančią energetiką. Sužinojusi visus egzaminų rezultatus, pradėjau domėtis įstaigomis: VGTU, KTU ir KTK. Studijavau visas studijų programas, susijusias su energetika. Pildydama stojimo į mokymosi įstaigas dokumentus, pirmoje vietoje įrašiau KTK. Per pirmą turą į ją ir įstojau, tai nebesvarsčiau galimybės stoti kitur. Tiesiog buvo įdomu pažiūrėti, kaip čia seksis.

Pasirinkimą studijuoti būtent šią specialybę manęs kaip ir niekas neskatino. Buvo įdomu išbandyti save visai kitokiu amplua, nes gyvenime aš visai mėgstu iššūkius. Šeima, žinoma, buvo nustebusi mano tokiu pasirinkimu, nes visą laiką svajojau apie visiškai kitokias specialybes, tačiau palaikė mano pasirinkimą, nors kai kurie ir sakė, kad sunku „ištempti“ tokią vyrišką specialybę.

Pirma diena kolegijoje buvo pilna įtampos ir baimės, kaip reaguos grupiokai, jog panelė pasirinko tokią profesiją, nes mano grupėje be manęs daugiau merginų nebuvo. Žinoma, buvo keletas grupiokų, kurie juokdamiesi klausinėjo, ką aš čia veikiu, kodėl čia įstojau. Su vienu būsimu grupioku, kuris, beje, neatlaikė krūvio ir jau pirmam kurse metė šią specialybę, dar vasarą spėjau susiginčyti socialiniame tinkle ,,Facebook" dėl mano pasirinkimo. Tačiau palaipsniui pritapau, nebeliko barjero dėl to, kad esu mergina. Žinoma, pirmais mėnesiais tik klausydavau vaikinų diskusijų, nes pati nė žalio supratimo neturėjau, neskyriau nė fazės nuo nulio, neįsivaizdavau, kas yra sinchroninis ir asinchroninis variklis ir pan. Tačiau viskas yra išmokstama, ypač jei labai to nori.

Manau, ši kolegija pakankamai atitiko mano lūkesčius. Tikriausiai didžiausias pliusas mokantis šioje kolegijoje - tai dėstytojo ir studento santykiai. Bendraudamas su dauguma dėstytojų nesijauti kažkuo prastesnis ar kvailesnis nei kiti. Didžioji dalis visuomet paaiškins, padės, jei ko nesupranti.

Studijuodama čia galėčiau išskirti kelis dalykus, kurie tikrai kėlė susidomėjimą ne tik per paskaitas, bet ir grįžus į bendrabutį norėdavosi toliau daryti pradėtus darbus. Tai automatikos pagrindai, taip pat elektrinės ir pastotės. O tokių dalykų, kurie visiškai nepatiktų, kaip ir nebuvo.

2015 m. balandžio 16 dieną su grupiokais dalyvavome Klaipėdos valstybinės kolegijos surengtame respublikiniame konkurse ,,Geriausias elektrikas", kuriame užėmėme trečią vietą. Tai mūsų, kaip EE3 komandos, pirmasis konkursas. Iš pat pradžių nelabai norėjau dalyvauti, buvo nedrąsu, kad kažkas nepavyks, tačiau grupiokai vis šnekino važiuoti kartu, tad kaip ir neliko kitos išeities. Nuvykus į konkursą pasidarė šiek tiek ramiau, nes stendai, kuriuos reikėjo jungti, buvo kažkiek panašūs į tuos, kuriuos kolegijoje junginėdavome praktikos metu. Na, didžiausią darbą atliko mano komandos vyrai, tačiau prisidėjau ir aš.  Bandžiau juos stabdyti ir tiesiog daryti viską nuosekliai, be mėtymosi nuo vieno galo į kitą. Tad rezultatas parodė, jog komandoje dirbti sekėsi visai neblogai. Gaila, bet kol kas tai pirmasis konkursas, kuriame dalyvavau.  Jei tik bus galimybė važiuoti dar kartą, tikrai nedvejodama važiuosiu, nes tai tikrai labai gera patirtis.

Mano studentiškas laisvalaikis tikriausiai niekuo neišsiskiria iš kitų. Kadangi paskaitos baigdavosi pakankamai vėlai, grįžus pasigamini valgyti, jei nesi pavargusi, išeini pabėgioti ar pasivaikščioti su kambario drauge, atlieki namų  užduotis ir tiek. Na, žinoma, atšilus orams, daugiau laisvo laiko stengiesi praleisti gamtoje. Būtų smagu, jei kolegijoje būtų įsteigtas koks energetikų ,,būrelis," kuriame galėtume šiek tiek daugiau pasipraktikuoti ar pagilinti žinias. Manau, tada galbūt lasivalaikis įgautų daugiau prasmės.

Tikslios karjeros strategijos dar neturiu, tačiau minčių yra daug, tik reikia jas tinkamai realizuoti. Labai daug priklausys nuo to, kaip seksis technologinė praktika. Ši praktika kaip ir parodys mano realias galimybes ir galbūt tai bus žingsnis į priekį planuojant karjerą.“