Praeitą savaitę rašėme apie išdalintus valstybės finansuojamų vietų „krepšelius“ skirtingoms studijų sritims (plačiau paskaityti galite čia). Pažiūrėjus į tuos skaičius, matome, kad informatika, kuri pernai buvo pirmoje vietoje tiek universitetuose, tiek kolegijose, šiemet buvo išstumta į antrąją  vietą (universitetuose pirmąją vietą šiemet „nuskynė“ socialiniai mokslai, o kolegijose – vadyba).

Visgi specialistai teigia, kad būtent informacinės technologijos (IRT) yra ta sritis, kur sąlyginai nebus didesnių problemų įstoti („sąlyginai“ – tai čia lyginant stojančiųjų į vieną vietą skaičių su kitomis studijų kryptimis). Taip pat ir darbo vietas pilnai gaus visi ją baigusieji studentai (ką būtų sunku pasakyti apie kai kurias kitas specialybes). Netgi juokaujama, kad IRT darbuotojų poreikis yra toks, kad net jei visi šių metų abiturientai įstotų studijuoti šių mokslų, tai po studijų baigimo (ar net jų metu) visi jie be vargo galėtų rasti sau darbą.

20 tūkstančių laisvų darbo vietų, ir poreikis augs

Vertinama, kad šiuo metu informacinių technologijų specialistų trūkumas Lietuvoje siekia apie 20 tūkstančių – tiek dabar yra laisvų darbo vietų. Pasak asociacijos „Infobalt“ atstovo Pauliaus Jakutavičiaus, šis poreikis pandemijos metu ir jai pasibaigus dar labiau augs.

„Karantino metu tiek įmonės, tiek mokyklos, tiek sveikatos įstaigos aktyviai perėjo prie naujų technologijų – nuotolinių pamokų, susirinkimų ir t.t. Ir to „džino“ atgal į butelį nesukišime, IRT specialistų poreikis tik didės. Juo labiau, kad čia dar atsiliekame nuo Europos sąjungos vidurkio. Lietuvoje IRT specialistai sudaro apie 2,7 proc. nuo visų dirbančiųjų, o bendrai Europoje šis rodiklis yra 3,7 proc. Šalyse lyderėse šis rodiklis dar didesnis: Suomijoje IRT specialistai sudaro 6,8 proc. nuo visų dirbančiųjų, mūsų mylimoje Estijoje – 5,6 proc.“, – pasakojo P.Jakutavičius „Zoom“ konferencijoje IRT specialistų ruošimo tema, kurią organizavo asociacija „Infobalt“.

Pasak P.Jakutavičiaus, tikėtina, kad 2018-2030 metais IRT specialistų skaičiaus augimas Europoje gali pasiekti 11 procentų, o Lietuvoje šis skaičius turi galimybę išaugti ir penkis kartus.

Be to, IRT specialistams dabar rinkoje siūlomas dvigubai didesnis atlyginimas, nei šalies vidurkis – tai taip pat lemia šių specialistų paklausa bei jų paslaugų „pritaikomumas“ tiek šalies viduje, tiek eksportui. Programuotojas, kuriantis Anglijos ar JAV rinkai, neprivalo sėdėti ofise Londone ar Niujorke – jis gali programuoti būdamas Vilniuje (Kaune, Klaipėdoje ar kitur Lietuvoje), o kartais – net ir sodyboje prie Tauragnų ežero ar net keliaudamas kurioje nors Azijos šalyje. Šis mobilumas – dar viena patraukli IRT specialybės savybė. Patikėkite, nėra populiaresnės profesijos tarp „ilgalaikių“ keliautojų už profesiją su informacinių technologijų pakraipa.

Studijų trukmė - nuo vienerių metų

Konferencijoje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Andrius Zalitis minėjo, kad šiuo metu IRT studijų pasiūla yra gana didelė: universitetuose siūloma apie 20 programų, kolegijose tokių programų pasiūla – 25, profesinėse mokyklose – 30.

Suprantama, kad studijų pobūdis bei trukmė skirsis, priklausomai nuo to, ar įstosite studijuoti IRT mokslų į universitetą, ar į profesinę mokyklą. Universitetuose studijos truks ilgiausiai (apie 3,5-4 metus), ir mokslai bus labiausiai teoriniai (nors taip pat su tam tikra praktine dalimi). Kolegijose praktinė mokslų dalis didės, o studijos truks maždaug pusmečiu trumpiau. Na o profesinėse mokyklose bus įgyta pati siauriausia ir tiksliausia praktinė profesijos pakraipa (pavyzdžiui, „JavaScript“ programuotojas), o mokslų trukmė, žinoma, bus pati trumpiausia (apie 1-1,5 metai).

Vis dėlto negalima vienareikšmiškai įvardinti – kurios mokymo įstaigos (universitetai, profesinės mokyklos ar kolegijos) geriausiai paruoš studentą darbo rinkai. Kokių specialistų – platesnės pakraipos ir turinčių daugiau teorinių žinių, ar „siauresnių“ praktikų labiau reikia darbo rinkai?

Svarbu ne tik technologijų išmanymas, bet ir bendravimo įgūdžiai

„Visos šios studijos kuo puikiausiai atveria pirmas duris“, – sakė JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ atstovė, žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, Raimonda Alonderienė. Tačiau toliau jau reikia dirbti pačiam: prisitaikyti prie konkrečios organizacijos poreikių ir nuolat mokytis – ir ne tik technologinių dalykų, bet ir darbo kultūros: pavyzdžiui, kai kuriose organizacijose labai svarbūs gebėjimai dirbti komandoje, kitose – gebėjimas dirbti su klientais ir jų konsultavimo įgūdžiai.

Pasak R.Alonderienės, „Devbridge“ įmonėje, prieš priimant naujus darbuotojus, visuomet stengiamasi užpildyti jų galimai turimas „spragas“, kurios liko po mokslų universitete ar kitoje mokymo įstaigoje – prieš įsidarbinant tenka praeiti tam tikrą kursą įmonės akademijoje.

„Vis dėlto dažniausiai pastebime, kad dažniausiai ateina techniškai stiprūs darbuotojai, bet kai kurie jų absoliučiai nemoka dirbti komandoje“, – sakė R.Alondrienė.

„Kartais juokaujame: visi IRT mokslai lengvai atveria pirmos darbovietės duris, tačiau „minkštosios kompetencijos“ dažnai tas duris užveria“, – pritarė ir Monika Simaškaitė, „Code academy“ švietimo projektų vadovė.

IRT studijų vietos dažnai neužpildomos, nes neįdomu?

Jau kelerius metus susiklosčiusi tokia situacija, kad valstybės finansuojamos vietos IRT srityje nėra pilnai užpildomos, kad ir kaip gražiai atrodytų šių profesijų perspektyvos. Specialistai čia mato bėdą ne pačių studijų „gerume“, o tame, kad besimokant mokykloje nepavyksta sudominti moksleivių, mokykloje dėstoma per mažai IRT dalykų (arba jie dėstomi neįdomiai) – informatika, baigus bendrojo lavinimo mokyklą, daug kam atrodo neįdomus, „nuobodus“ mokslas.

Vis dėlto, pasak IRT verslo atstovų, darbas šioje srityje gali būti netgi labai įdomus. Dirbti progresyvioje įmonėje, kuri sukuria naujus produktus ar platformas gali būti kone „kvapą gniaužiančia“ patirtimi (pavyzdžiui, kaip Estijoje buvo sukurtas „Skype“ ar Lietuvoje sukurta „MokiPay“ sistema – technologija, leidžianti mobiliuoju telefonu atsiskaityti už prekes). Ir svarbiausia, kad naujų technologijų vystymo srityje šalies dydis visiškai neriboja specialistų galimybių. „Lietuva, būdama nedidelė šalis, yra labai įdomi užsienio žaidėjams, startup‘ams. Čia perspektyvos tikrai labai didelės“, – sakė Raimonda Alondrienė.

Tam, kad moksleiviai siektų tų „obuolių“, kurie kaba ant medžio šakos ir laukia būti „nuraškomi“, specialistai ragina ne tik stiprinti karjeros konsultavimą šia kryptimi bendrojo lavinimo mokyklose, bet ir peržiūrėti bei patobulinti IRT dalykų dėstymą – šių dalykų turėtų būti daugiau jau mokykloje, ir jie turėtų būti dėstomi įdomiau.

Dabar šias spragas iš dalies taiso privačios iniciatyvos. Pavyzdžiui, „Code academy“ rengia programavimo kursus vaikams, ir kasmet juos baigia apie 800 moksleivių. Taip pat rengiamos ir vasaros stovyklos „jauniesiems programuotojams“. Mokydamiesi sukurti kompiuterinį žaidimą ar animaciją, moksleiviai „prisijaukina“ programavimą, ir jis jiems tampa geriau pažįstamas bei labiau „įdomus“.

„Tikėtina, kad dar bus kokių 3-4 metų „įšalas“ šioje srityje. Tačiau vėliau įdirbis su vaikais bei moksleiviais ir visos šios „akumuliuotos“ iniciatyvos turėtų duoti rezultatą, ir į IRT mokslus ateis daugiau abiturientų“, – vylėsi švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas A.Zalitis.

Kartais tereikia pabandyti

Na, o kad dabartinė karta IRT srityje netaptų „prarasta“ (čia ne mūsų žodis, čia cituojame prezidento patarėją švietimo klausimais), galbūt tereikia tik pabandyti, ir tas „susidomėjimas“ sritimi užgims?

„Neseniai sulaukiau skambučio. Viena mergina skambino ir norėjo tiesiog ateiti bei pasižiūrėti, kaip atrodo mūsų darbas, – pasakojo „Devbridge“ atstovė. – Žinoma, labai apsidžiaugiau tokiu skambučiu ir mielai ją pakvietėme“.

Pasak M.Simaškaitės, „Code academy“ taip pat nesunkiai galima įsiprašyti į nemokamą „demonstracinę“ paskaitą. „Galbūt taip bandymų būdu surasite savo kelią“, –  sakė M.Simaškaitė.

Raimondai bei Monikai pritarė ir švietimo ministro patarėjas A.Zalitis: pasak jo, nė vienas universitetas ar kita mokymo įstaiga neturėtų atsisakyti priimti į paskaitą „pasižvalgyti“, svarbu nebijoti „smalsauti“ ir kreiptis.

Pasak visų „Zoom“ konferencijoje dalyvavusių specialistų, svarbiausia – ieškoti sau tikrai įdomios srities, ne vien susivilioti gražiomis perspektyvomis ir „pažadais“ ir nebijoti "bandyti" – jeigu paaiškėtų, kad ši sritis „ne jums“, būsite bent jau pabandę ;).

Apie programuotojo darbą plačiau - žurnale KUO BŪTI 2020: 

Žurnale - populiariausių/ reikalingiausių specialybių profesionalai dalinasi pasakojimais apie savo darbą, laisvalaikį, sunkumus ir įdomiausias vietas. 
Žurnale - 200 psl. patarimų, testų, interviu - istorijų:

internetu, tiesiai į namus, žurnalą "Kuo būti 2020" galite užsakyti spaudami šią nuorodą (pristatymas nemokamas): >>> https://www.kurstoti.lt/eshop/2/kuo-buti-2020

 

Straipsnio autorė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com