Lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio kurso (A) egzamino pirmoje dalyje dalyvavo daugiau nei 17,9 tūkst. vienuoliktokų. 80 proc. jų surinko pusę ir daugiau (10-19 taškų) galimų taškų. Maksimalų taškų skaičių surinko 1461 mokinys, t. y. 8,1 proc. Lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio kurso (A) egzamino pirmos dalies bendras taškų vidurkis siekia 14,3 iš 20 galimų. Praėjusiais metais pusę ir daugiau (10-19 taškų) galimų taškų surinko 77 proc. vienuoliktokų, o bendras taškų vidurkis siekė 15,1 iš 20 galimų.
Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo kurso (B) egzamino pirmoje dalyje dalyvavo per 9,1 tūkst. vienuoliktokų. Jų bendras taškų vidurkis siekia 10,3 iš 20 galimų. 57 proc. laikiusių egzaminą bendruoju kursu surinko pusę ir daugiau (10–19 taškų) galimų taškų. Maksimalų taškų skaičių surinko 153 mokiniai, t. y. 1,7 proc. Praėjusiais metais bendrojo kurso egzamino taškų vidurkis buvo 10,8 iš 20 galimų, o pusę ir daugiau (10-19 taškų) galimų taškų surinko 45,2 proc. mokinių.
Kokia yra egzamino pirmosios dalies struktūra?
Pirmos lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio (A) ir bendrojo (B) kursų egzamino dalies užduotį sudarė kalbėjimas ir diskusija su pokalbį palaikančiu vertintoju. Elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje mokiniui buvo pateiktas tekstas su keliais nukreipiamaisiais klausimais ir užduotimis: pristatyti perskaitytą tekstą, apibūdinti jo tematiką, išsakyti savo požiūrį į keliamas problemas. Mokiniai galėjo tekstus atsispausdinti, taip pat galėjo naudotis lietuvių kalbos žodynu. Egzamino metu buvo daromi kiekvieno mokinio visos atliekamos užduoties įrašai.
Mokiniams pateikti publicistiniai tekstai nėra specialiai parengiami egzaminui, o atrenkami iš viešų šaltinių, todėl yra laisvai prieinami visiems. Taip pat ir mokytojams, kurie rengdamiesi egzaminui su mokiniais galėjo analizuoti įvairius tekstus, todėl neįmanoma apsidrausti, kad ir naujai atrinktų tekstų mokiniai nebus skaitę ar analizavę klasėje.
NŠA vadovo teigimu, egzamino rezultatai parodė, kad mokiniai, kuriems pasitaikė atsikartoję tekstai, statistiškai gavo tuos pačius įvertinimus kaip ir mokiniai, kurie kalbėjo pagal kitus tekstus.
Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl kalbėjimo ir kalbos (dizartrijos), sklandaus kalbėjimo (ritmo), įvairiapusių raidos sutrikimų, surinktų taškų suma dauginama iš koeficiento 1,1, o vertintojai neskyrė taškų, skirtų tarčiai, kirčiavimui ir intonacijai vertinti.
Individualius įvertinimus mokiniai gali sužinoti mokyklose, kurioms pateikti protokolai su patvirtintais rezultatais. Rezultatai pateikti procentine išraiška: nuo 0 iki 30 proc.
Iš pirmos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino dalies mokinys gali surinkti 30 proc. galutinio įvertinimo, o iš antros dalies – 70 proc. Pirma lietuvių kalbos ir literatūros egzamino dalis nėra perlaikoma. Valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba – 35 taškai.
