Nors artimiausias egzaminas, kuris laukia moksleivių – tai anglų kalba (kalbėjimo dalis), bet savo straipsnių ciklą kaip pasiruošti kiekvienam konkrečiam egzaminui pradėsime nuo lietuvių kalbos ir literatūros, kadangi šis egzaminas liečia daugiausiai moksleivių. Ir jeigu jūs pastebėjote kalbos klaidą paskutiniame sakinyje, tai jau esate šaunuolis – niekas čia nieko „neliečia“, egzaminas yra „susijęs su kažkuo“ arba „aktualus kažkam“.
Rekomenduoja bent po dvi valandas kasdien
Visi pedagogai pasakytų, kad mokytis reikia 12-ka metų, o ne paskutinę savaitę prieš egzaminą. Tačiau taip pat tiesa yra ir tai, kad jūs ir mokėtės – vieni gal atidžiau, kiti mažiau. Dabar turbūt ne laikas matuotis tuo žinių bagažu su bendraamžiais – svarbiausia susikoncentruoti į tai kaip pasiekti geriausią rezultatą, kuris įmanomas būtent jums bei su tuo žinių bagažu, kurį turite jūs. Ir mėnuo visgi ne savaitė (ir juo labiau – ne paskutinė naktis), tad – prie darbų!
„Svarbiausia atsiminti, kad niekada nėra per vėlu mokytis. Todėl susidarius dienotvarkę verta kasdien lietuvių kalbai ir literatūrai paskirti bent po 2, o likus kelioms dienoms iki egzamino ir visas 8 darbo valandas. Tikrai per tiek laiko galima daug ką pakartoti ir įtvirtinti“, – sakė Ramunė Galdikienė, mokanti lietuvių kalbos ir literatūros Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijoje bei kartu su kolege Lilija Bručkiene rengianti video pamokas abiturientams apie tai, kaip pasiruošti šiam egzaminui (jas rasti galite čia).
Nepulti į kraštutinumus
Pasak R.Galdikienės, visų pirma yra svarbu įsivardinti, kas iš tiesų yra tas rašinys, kas jame svarbaus ir kas lems jūsų rašinio įvertinimą.
„Nors atrodytų, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – tai TIK rašinys („Ir nieko daugiau!?” – dažnai nustemba vienuoliktokai, tik pradėję vidurinio ugdymo programą), bet norint šią užduotį atlikti kokybiškai, reikia bendrojo raštingumo, stiliaus pojūčio, gebėjimo struktūrizuoti savo mintis, jas sieti, parodyti įvairių sintaksinių konstrukcijų įvaldymą, atskleisti žodingumą (pagal vertinimo kriterijus už tai skiriami 58 taškai). O kur dar rašinio turinys, kuriuo reikia demonstruoti ne tik kultūrinį ir literatūrinį išprusimą, bet ir samprotauti įtaigiai, interpretuoti moksliškai, argumentuoti svariai, mintis dėstyti kryptingai (42 taškai). Vadinasi, mokėti, žinoti ir gebėti reikia LABAI daug“, – gero rašinio „dedamąsias“ vardino R.Galdikienė.
Jau išsigandote? Tai ne jūs vieni. Mokytoja pasakoja, kad kartais visa tai supratę mokiniai, apimti panikos, ima blaškytis ir mokytis visko, pavyzdžiui, skaityti visus 36-ių privalomų autorių kūrinius!
„Kiti, priešingai, manydami, kad vis tiek niekada neišmoks taip rašyti, nesiruošia egzaminui visiškai, kelia sau minimalų tikslą išlaikyti egzaminą ir eina bandyti laimės. Tačiau nepulti į šiuos kraštutinumus yra šiuo metu geriausia, kai iki egzamino liko mėnuo ir tikrai dar galima efektyviai bei disciplinuotai padirbėjus pagilinti savo žinias ir gebėjimus“, – sakė mokytoja R.Galdikienė.
Nuo ko pradėti?
„Siūlyčiau visiems žinomą mokymosi būdą, kurį aš vadinu „knyga – galva – ranka“, o tai yra skaityti šaltinius, kad ir vadovėlius ( visi jie prieinami elektroninėje erdvėje), perfrazuojant teorinę medžiagą ją konspektuoti, trumpesnius kūrinius ar jų ištraukas analizuoti pagal pateiktus klausimus“, – pasakoja mokytoja lituanistė. Pasak jos, gausesnės medžiagos apdorojimui galima pasitelkti visokias lenteles, žemėlapius, schemas, istorinių – kultūrinių laikotarpių juostas ir t. t.
„Manau, metodus, kaip sisteminti medžiagą ir savarankiškai mokytis, abiturientai daugiau ar mažiau yra įvaldę per 12 metų“, – pasakoja Ramunė Galdikienė. Mokymosi pavyzdžių ji su kolege Lilija Bručkiene pateikia ir vienoje iš pamokų, kurios yra paskelbtos socialiniame tinkle „Facebook“ (susipažinti galite čia).
Ar konspektuoti ir analizuoti visus skaitytus kūrinius?
„Dabar jau nereikėtų dirbti su visais 36 privalomais autoriais, – mano R.Galdikienė. – Galima būtų išsirinkti, pasikonsultavus su savo mokytoju, bent 20 tokių rašytojų kūrinių, kurie sudomino, įsiminė, sukrėtė, buvo aiškūs, suprantami, analizuojant atsiskleidė kaip daugiaprasmiai tekstai“.
„Tų išsirinktųjų autorių biografijų taip pat nebūtina mokytis nuo jų gimimo – biografinio konteksto reikia tiek, kiek tai susiję su konkrečiais tų rašytojų kūriniais. Pavyzdžiui, norint gerai suprasti B. Sruogos romaną „Dievų miškas“, tikrai reikia pasidomėti rašytojo atsidūrimo Štuthofo koncentracijos stovykloje aplinkybėmis, paskaityti jo siųstų laiškų artimiesiems, pasiaiškinti šio romano išleidimo problemas“, – sakė mokytoja.
Jei dar skaityti, tai ką?
Moksleiviai dažnai klausia, ar jiems dar verta pulti skaityti neskaitytus kūrinius, kai laiko liko tiek nedaug. O jei ir taip – kaip dabar atsirinkti svarbiausius arba duosiančius daugiausia „naudos“? Galbūt yra tokių kūrinių, kurie „pritaikomi“ daugeliui temų, ir tokiu atveju užtektų perskaityti vos kelis?
„Nepatariu pulti prie tų tekstų, kurie nebuvo perskaityti ir analizuoti laiku arba nebūtina pradėti nagrinėti savarankiškai, pavyzdžiui, Šventąjį Raštą (jei, aišku, nėra vidinio poreikio) ar antikinę literatūrą, manant, kad tai labai jau padės gerą rašinį parašyti. Norint gilintis į šiuos daugiaprasmius, didelę vertę turinčius tekstus, reikia kitokių – ne egzamino – aplinkybių“, – sakė R.Galdikienė.
„Tačiau jeigu vis dėlto abiturientas nuspręstų perskaityti dar vieną privalomo autoriaus kūrinį, tai galbūt pasiūlyčiau J. Kunčino romaną „Tūla“, kuris, nors ir parašytas dar nepriklausomybės pradžioje, vis dėlto yra arčiausiai mūsų gyvenamojo meto ir todėl, tikėtina, aiškesnis, suprantamesnis, gal ir įdomesnis. Be to, tematikos aspektu tai universalus romanas, kuriame yra meilė ir neapykanta, rimtis ir ironija, laisvė ir priespauda, kūryba ir banalumas, realybė ir mistika, vyras ir moteris, kultūra ir natūra, kilnumas ir niekšybė, tėvai ir vaikai, humanizmas ir nužmogėjimas, istorija ir dabartis, klasika ir postmodernizmas, lietuvybė ir nutautėjimas...“ – svarstė mokytoja lituanistė.
Kokių klaidų vengti
Kartais abiturientams „pakiša koją“ ne per menkas apsiskaitymas, o klaidos, kurių dar tikrai galima išmokti išvengti per likusį laiką. Apie jas pasakojo Kauno Jėzuitų gimnazijos mokytojas lituanistas Mindaugas Grigaitis.
„Samprotavimo rašiniuose dažnai daromos dvi didelės klaidos: įmantraujama citatomis, manoma, kad jos papirks vertintoją, nors dažnai tos citatos netinka temai, todėl tik sujaukia rašinio giliąją struktūrą. Antra, dažnai loginiai argumentai pakeičiami moralizuojančiais, emocionaliais, netgi sentimentaliais pagraudenimais. Tokių dalykų rekomenduočiau vengti: savą stilių svarbu išlaikyti, bet reikia nepamiršti, kad samprotavimas pagrįstas loginiu argumentavimu, todėl moralizavimas ir sentimentalumas, kuris dažnai kyla iš noro įtikti neva tokių frazių besitikinčiam vertintojui, aukštų balų negarantuos. Tad pirmiausia – analitinis ir loginis mąstymas, o po to jau emocijos. Moralizavimų apskritai siūlyčiau vengti, nes jie suprimityvina darbą“, – pataria M.Grigaitis.
Tuo tarpu literatūriniuose rašiniuose dažna klaida, pasak mokytojo, yra nereikalingas turinio atpasakojimas.
„Svarbios tik tos turinio detalės, kurios padeda įrodyti kiekvienos dėstymo pastraipos teiginį, visa kita gali virsti balastu. Be to, literatūriniame rašinyje, norint gauti aukštus balus, labai svarbios raiškos priemonės: tad reikia aptarti ne tik tai, kas kūrinyje sakoma, bet ir priemones, kaip sakoma. Kadangi mokiniai turi galimybę naudotis kūrinių tekstais, tad rekomenduočiau būtinai pasiskaityti kūrinį ir išsirinkti temai tinkančias (pabrėžiu – temai tinkančias, pastraipos teiginį įrodyti padedančias) raiškos priemones“, – sakė M.Grigaitis.
Jis taip pat pataria dar skirti laiko ir kalbos taisyklėms bei jų pasikartojimui: „Rašiniuose gana dažnos linksnių vartojimo klaidos: būti kokiam, o ne kokiu; darytį kokį, o ne kokiu ir pan. Taisykles tiesiog reikia kartoti, yra paruoštos kokybiškos vaizdo pamokos: http://bit.do/eTCAs“.
Taigi, likusiam mėnesiui dar nemažai darbų. Svarbiausia dirbti sistemingai ir nenukelti darbų paskutinei savaitei, nes tada jie tikrai virs didžiuliu stresu. O kol kas dar viskas jūsų rankose!
-------
Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šiais metais laikys maždaug du trečdaliai abiturientų – apie 17,3 tūkst. Likę moksleiviai (apie 8,5 tūkst.) laikys mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Brandos atestatui gauti reikia išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą.
Kiti mūsų tekstai apie pasiruošimą egzaminams:
Apie pasiruošimą matematikos VBE:
https://www.kurstoti.lt/s/10251/matematikos-vbe-kaip-produktyviai-isnaudoti-likusi-menesi-iki-egzamino
Apie pasiruošimą anglų kalbos VBE:
https://www.kurstoti.lt/s/10224/anglu-kalbos-egzaminas-pirmiausias-kaip-jam-pasiruosti
Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė
El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com
