IT brandos egzaminas. Kaip jam pasiruošti ir ko svarbu nepamiršti

Apie pasiruošimą Informacinės technologijos valstybiniam brandos egzaminui (IT VBE) kalbėjome su LSMU gimnazijos IT mokytoju Kęstučiu Budrevičium.

Gairės – egzamino matricoje

„Visų pirma, siūlau gerai pasinagrinėti egzamino matricą ir pasiruošti iš visų matricoje esančių sričių paimti kiek įmanoma daugiau taškų“, – sakė K.Budrevičius.

Pagal IT egzamino matricą (ją galima surasti čia) matome, kad 10 procentų taškų abiturientai galės gauti, atsakę į teorinius klausimus, tema „saugus ir teisėtas informacijos ir interneto naudojimas“, 20 proc. taškų galima surinkti iš „tekstinių dokumentų maketavimo“ (atliekant praktines maketavimo užduotis). Na, o daugiausiai taškų – net 50 proc. – surenkama gerai įvykdžius programavimo užduotis. Egzamino metu gali būti pateiktos dvi-trys praktinės programavimo užduotys.

Egzamino užduotyse 50 proc. užduoties taškų atitinka informacinių technologijų bendrąjį kursą, 50 proc. – išplėstinio kurso programavimo modulio tematiką.

Vien programavimo neužteks

„Nors akivaizdu, kad gerai atliktos programavimo užduotys duoda daugiausiai taškų, tačiau vien tik programavimo neužteks. Surinkus 50 procentų taškų (tiek įmanoma gauti už programavimo užduotis), jie bus prilyginami 35 balams. Tam, kad gautumėte 69 balus ar daugiau, reikės surinkti bent 69 procentus taškų. Taigi, tai reiškia, kad taškus turite rinkti iš kiekvienos srities – teorijos, maketavimo bei programavimo“, – sakė IT mokytojas K.Budrevičius.

Todėl, pasak mokytojo, reikėtų vakarais pasikartoti ir teoriją, o neskirti viso dėmesio vien programavimui, kaip elgiasi kai kurie egzaminui besiruošiantys abiturientai, atsipalaidavę, kad teoriniai klausimai yra „lengvoji“ egzamino dalis, arba ji nėra tokia svarbi.

„Teorija nėra „iš visko“ – egzaminui reikia kartotis tik apie saugų ir teisėtą informacijos ir interneto naudojimą. Ir nors gali atrodyti, kad dalį tų klausimų galima atsakyti iš „bendro išsilavinimo“, tačiau tik dalis klausimų yra „uždaro tipo“, kai moksleiviams reikia pasirinkti atsakymą iš pateiktų variantų. Tuo tarpu atviro tipo klausimai, į kuriuos reikia atsakyti pačiam, yra tokie, kad reikės parodyti savo žinias, neužteks papilstyti iš tuščio į kiaurą“, – pabrėžė IT mokytojas.

„Stropiesiems“ – praktika su „aukštesnio lygio“ užduotimis

„Pasiruošimo IT egzaminui metodika turėtų priklausyti nuo ligšiolinio pasiruošimo lygio. Tie moksleiviai, kurie dalyvavo IT olimpiadose, tikrai neturi problemų su programavimu. Jiems reikėtų skirti šiek tiek daugiau dėmesio tam, kad neprarastų taškus „žioplai“ ir neįveltų klaidelių ten, kur sąlyginai „paprasti“ klausimai“, – sakė K.Budrevičius.

Pasak jo, „stropiesiems“ mokiniams bei olimpiadų dalyviams taip pat yra iššūkis išlaikyti pasiruošimo lygį iki egzamino, kadangi mokiniai šiemet gavo daugiau laiko, o tai gali juos „užmigdyti“ prieš laukiantį išbandymą – tad praktikos irgi negalima „užmesti“, tik jau reikėtų orientuotis ne vien į buvusių VBE užduočių sprendimą, o į „aukštesnio lygio“ užduotis.

„Dauguma „pareigingų“ mokinių baigė kursą ir pasikartojo medžiagą iki gegužės. Jeigu jie dabar nepraktikuos, tai šita dvejų mėnesių pertrauka tikrai rezultatų nepagerins. Todėl jiems verta praktikuotis su aukštesnio lygio programavimo užduotimis – pavyzdžiui, rekomenduočiau pasipraktikuoti su informatikos olimpiadų užduotimis (šaltinis čia), taip pat analizuotis rezultatus“, – patarė IT mokytojas.

Aukštesnio lygio užduotys, pasak K.Budrevičiaus, labiau motyvuoja „pažengusius“ mokinius, kadangi du mėnesius praktikuotis iš „paprastų“ užduočių nekelia jų motyvacijos ir gali tapti nuobodu. O belaukiant egzamino, jiems jokiu būdu negalima prarasti formos.

Kitiems – galimybė „išspausti maksimumą“ iš pridėto laiko

Kitiems, kurie iki šiol programavime buvo silpnesni ar nespėjo laiku gerai pasiruošti egzaminui, pridėtas laikas yra gera galimybė pasiekti savo geriausią formą iki egzamino (kai stropiesiems ją „tereikia“ tik išlaikyti). Ir čia galima motyvuoti save tuo, kad ilgai „išlaikyti“ gerą formą dažnai yra sunkiau, nei ją stipriai pagerinti per mėnesį. Tad, sąlyginai „silpnesni“ mokiniai gavo gerą šansą, tereikia juo pasinaudoti.

Jiems K.Budrevičius rekomenduoja gerai išsianalizuoti egzamino struktūrą bei užduočių tipus ir skirti daugiau dėmesio toms užduotims, kuriose jie yra silpnesni – dažniausiai tai būtent programavimas. Tačiau jiems jau nereikėtų „kabintis“ į itin sunkias užduotis, reikia gerinti įgūdžius su tomis užduotimis, kurios daugmaž pagal jėgas – spręsti ankstesnių metų VBE užduotis ar lengvesnes užduotis, kurias galima rasti internete. Išsprendus kiekvieną, reikėtų pasigilinti į atsakymus ir išsianalizuoti, kas buvo padaryta ne taip bei pasistengti tai išmokti.

„Žinoma, įgūdžiams susiformuoti reikia laiko. Kalbant apie programavimą, tai užtrunka apie metus. Tačiau reikia save programuoti teigiamai – kaip sakė Napoleonas Bonapartas, „siek neįmanomo ir pasieksi maksimumą“, – sakė K.Budrevičius.

„Prisijaukinti“ stresą

„Svarbiausia moksleiviams prieš egzaminą susitvarkyti su emocijomis“, – mano IT mokytojas. Tos užduotys, kurios namie atrodo lengvos, egzamine gali sukelti stresą, nes laiko apribojimai ir atsakomybė dažnai išmuša „iš vėžių“ net ir „stropiuosius“ (o gal net ypač juos).

„Žinoma, tie, kurie yra dalyvavę olimpiadose, to streso yra patyrę. Tačiau ir jiems, ir kitiems moksleiviams patarčiau egzamino metu gavus užduotis nepasiduoti pirmai emocijai, o dar kartą atidžiai perskaityti uždavinio sąlygas, įsigilinti, kokių duomenų ar funkcijų iš jūsų reikalaujama, išsinagrinėti visą pateikiamą informaciją ir tik tuomet imti spręsti. Taip pat vertėtų palikti šiek tiek laiko atliktų užduočių pasitikrinimui, kad nebūtų palikta „žioplų“ klaidų“, – patarė K.Budrevičius.

Laiko valdymas egzamino metu yra labai svarbus. Ir to galima išmokti pabandžius „parepetuoti“ egzaminą namie. Verta pasiimti kurių nors iš ankstesnių metų visą informacinės technologijos VBE užduočių paketą, ir nusistačius laiką (3 valandas) pabandyti išspręsti viską nuosekliai, pasitikrinant kiek užtrunkate – mano IT mokytojas. Iš to matysite, kuriose vietose daugiau „užgaištate“, ir kitą kartą bus galima geriau paskirstyti laiką.

Svarbiausia, kol ruošiatės egzaminui, nesijaudinti dėl to, ko negalite pakeisti (pavyzdžiui, nebandyti „atspėti“, kokios konkrečiai bus užduotys arba pernelyg nemąstyti apie tai, ko dar nespėjote pasiruošti), o sutelkti savo mintis į tai, kad dar galite spėti nuveikti.

---------------------------

Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiais metais tęsis nuo birželio 22 d. iki liepos 22-os dienos.

Pilnas aktualus Lietuvos brandos egzaminų grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/9945/paskelbtas-pilnas-egzaminu-ir-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafikas

Pilnas priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/10005/lama-bpo-paskelbe-detalu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafika
 

Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas, 
konkursai, specialybės - žurnale KUR STOTI 2020:

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com