*** Papildyta.
26 tūkstančiai abiturientų šiandien laikė lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, kuris vienintelis iš visų egzaminų yra privalomas. Valstybinį brandos egzaminą pasirinko du trečdaliai abiturientų (17 268 kandidatų), likęs trečdalis rinkosi mokyklinį egzaminą (8 511 kandidatų).
Po egzamino kalbinome abiturientus, kaip jiems sekėsi įveikti išbandymą rašiniu.
Egzamino temos
Visiems kandidatams buvo pateiktos keturios temos – dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio. Pasirinkę vieną iš šių temų, abiturientai turėjo keturias valandas (laikant mokyklinį egzaminą – 3,5 valandos) rašiniui parašyti.
Valstybiniame brandos egzamine kandidatai galėjo samprotauti šiomis temomis: Kur yra riba tarp pokšto ir patyčių? ir Ar menas gali paveikti tikrovę? Literatūriniam rašiniui buvo pateiktos šios dvi temos: Švenčių reikšmės literatūroje ir Kartų santykiai literatūroje. Prie visų temų buvo pateikta ir po du autorius, kuriais rekomenduojama remtis rašinyje. Taip pat buvo galima remtis ir kitu nei prie temos nurodyta autoriumi iš visų privalomų programinių autorių sąrašo (iš viso šiame sąraše – 36 autoriai). Samprotavimo rašinyje buvo privaloma remtis bent vienu autoriumi, literatūriniame – bent dviem autoriais.
Mokykliniame egzamine kandidatai galėjo samprotauti šiomis temomis: Ar kultūroje randu savo herojų? ir Ar lengva atleisti? Literatūriniam rašiniui buvo pateiktos šios dvi temos: Literatūros personažas absurdo akivaizdoje ir Valdovo paveikslas literatūroje. Mokykliniame brandos egzamine prie visų temų pateikti ir nukreipiamieji klausimai.
Dauguma abiturientų literatūriniame rašinyje nagrinėjo kartų santykius
Keturios abiturientės, kalbintos prie Salomėjos Nėries gimnazijos Vilniuje (šioje gimnazijoje egzaminą laikė Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai) pasakojo, kad visos pasirinko literatūrinio rašinio temą „Kartų santykiai literatūroje“.
„Ši tema pasirodė kasdieniška. Be to, didelis autorių pasirinkimas, kurių kūryba galima remtis – apie tėvų-vaikų santykius rašo ir Vincas Mykolaitis-Putinas, ir Juozas Aputis, ir Šatrijos Ragana“, – sakė abiturientė Viktorija Bukauskaitė. Mergina, esą, net nesvarstė kitų temų – pernelyg nudžiugino „palanki“ tema apie kartų santykius.
Paklaustos, ar šiemet rašinio temos nudžiugino, ar nustebino (o gal ir nuvylė), visos keturios kartu buvusios merginos – Viktorija bei jos bendraamžės Anastasija Grišečkina, Ieva Radzevičiūtė ir Vaiva Vilpišauskaitė – choru atsakė: „Nudžiugino! Ir ypač šita tema („Kartų santykiai literatūroje“, – aut.past.)“.
Abiturientės svarstė, kad ankstesniais metais tikrai yra buvę, kai temos būdavo mažiau palankios – autorių pasirinkimas temai atskleisti būdavo daug mažesnis, arba pati tema mažiau įdomi.
Vaiva Vilpišauskaitė irgi rinkosi temą apie kartų santykius. Ji pasakojo, kad dieną prieš egzaminą kaip tik mąstė apie rašinį šeimos tema – tad tema apie kartų santykius jai pasirodė panaši į tą, kuriai ruošėsi. Savo rašinyje ji rėmėsi Šatrijos Ragana ir Kafka.
Tema apie kartų santykius buvo „gelbėjimosi ratas“
Abiturientas Justinas Jakubonis, kaip ir dauguma kalbintų abiturientų, rašė rašinį apie kartų santykius. „Šia tema nekartą rašiau su korepetitoriais. Tad žinojau tuos autorius, kuriais galima remtis (rėmiausi J.Biliūnu ir Šatrijos Ragana). Tema buvo aiški, tad ir pasirinkau būtent ją“, – sakė Justinas.
Kitos temos Justinui nebuvo tokios aiškios, jam buvo sunkiau įsivaizduoti kaip jomis rašytų. „Tema apie kartų santykius buvo mano „gelbėjimosi ratas“, – sakė abiturientas.
Justinui pritarė ir bendraamžis Karolis Čaplikas – jam temoje apie kartų santykius buvo priimtiniausi rekomenduojami autoriai. Kitoje literatūrinėje temoje („Švenčių reikšmės literatūroje“) jis nelabai „matė“ tinkamų autorių, o apie samprotavimo temas net nesvarstė.
Abiturientai samprotavo apie meną ir tikrovę
Klaipėdos Vydūno gimnazijos abiturientas Aurijus Vaitiškis pasakojo, kad rinkosi tik tarp samprotavimo stiliaus rašinio temų. Jis sakė nepasitikėjęs savo gebėjimais literatūriniame rašinyje – tiesiog moksleiviui visuomet geriau sekėsi samprotavimo rašiniai.
„Tema apie meną („Ar menas gali paveikti tikrovę“ – aut.past.) atrodė daug lengvesnė nei kita samprotavimo rašinio tema. Ir autoriai, kuriais galima remtis rašant šia tema, man asmeniškai atrodė „lengvesni“ – tai ir Vincas Mykolaitis-Putinas, ir Maironis“, – sakė abiturientas Aurijus. Tiesa, jis pats prisipažino, kad rėmėsi tik vienu prie temos nurodytu autoriumi – būtent V.Mykolaičiu-Putinu. Tačiau abiturientas taip pat rėmėsi kitais, prie temos nenurodytais autoriais: B.Krivicku, S.Nėrimi, B.Sruoga.
Aurijui tema apie meną pasirodė įdomi ir šiuolaikiška. „Labai tikėjausi, kad bus tokia tema, kuri bus apie XX-ąjį amžių – kurioje bus galima remtis XX-ojo amžiaus literatūra ir kalbėti apie XX-ojo amžiaus problemas. Taigi, tema tikrai nudžiugino“, – sakė Aurijus.
Abituriento manymu, tema „apie meną ir tikrovę“ taip pat buvo pakankamai įvairiapusiška, ją buvo galima atskleisti įvairiais aspektais. „Kiek kalbėjau su kitais abiturientais, rašiusiais ta pačia tema, tai panašu, kad visi parašėme visiškai kitaip. Taigi, tema tikrai įvairiapusiška, buvo daug vietos interpretacijai“, – džiaugėsi abiturientas.
Norėjo „rizikingos temos“
Kita Klaipėdos Vydūno gimnazijos abiturientė Austėja Kutkaitė taip pat rašė samprotavimo tema apie meną ir tikrovę.
„Labai norėjau tokios temos, kurią galėčiau šiek tiek „pritempti“ prie politikos – prie Salomėjos Nėries, Džordžo Orvelo kūrybos. Tema apie meną tuo požiūriu man buvo tikrai gera. Todėl labai apsidžiaugiau, ją pamačiusi“, – pasakojo Austėja.
Pasak Austėjos, ji norėjo rašinyje šiek tiek „rizikos“. „Mokytoja visuomet mane skatino rizikuoti. Esu rašiusi rašinius rizikingomis temomis, ir man tai visai neblogai sekėsi. Taigi, šią temą rašiau šiek tiek „rizikingai“ ir bandžiau parodyti savo gebėjimus bei individualų mąstymą – paprastesnė tema ir kiti autoriai man nebūtų leidę to pademonstruoti“, – sakė Austėja.
Abiturientės teigimu, keturių valandų, skirtų rašiniui, užteko viskam – ji spėjo pasinaudoti ir kompiuteriu, ir žodynu. „Reikėjo tik susitvarkyti su jauduliu. Vienu metu jaučiau, kaip sutankėjo širdies ritmas, tačiau prisiminiau apie kvėpavimo pratimus ir pasistengiau nusiraminti“, – pasakojo abiturientė.
Bus arba „labai gerai“, arba „labai blogai“
Abiturientė Gabija Overlingaitė kalbėdama apie savo rašinį sakė, kad „bus arba labai gerai, arba labai blogai“.
„Rašydama nuėjau netradiciniu keliu – jis man labiau prie širdies. Tad dabar viskas priklauso nuo vertintojų – ar jie priims mano širdį, ar ne“, – juokavo Gabija. Ji taip pat rašė samprotavimo stiliaus rašinį tema „Ar menas gali paveikti tikrovę“.
Paklausta, kokiais autoriais rėmėsi savo rašinyje, mergina prisipažino – visų net negali atsiminti. „Iš privalomų autorių rėmiausi V.Mykolaičiu-Putinu. Tačiau kai bandžiau atsiminti, kokius dar aspektus ir kontekstus nagrinėjau, kokiais autoriais, kūriniais ir kontekstais rėmiausi, tai net negalėjau visų prisiminti – tai ir Umberto Eco, ir Vytautas Mačernis, ir antikinių mitų simbolika“, – sakė Gabija. Savo rašinyje Gabija sakė bandžiusi atskleisti meno ir tikrovės santykį per skirtingas epochas.
Tokiam išsamiam ir nestandartiniam rašiniui abiturientei, esą, laiko užteko, kadangi ji tam nuosekliai ruošėsi jau pusę metų.
„Likus valandai iki egzamino pabaigos jau supratau, kad galiu lėtinti tempą – kad viską suspėsiu. Ir tikrai, spėjau ne tik ramiai perrašyti viską į švarraštį, suskaičiuoti žodžius, bet ir pasitikrinti rašinį net ne vieną kartą“, – džiaugėsi Gabija.
Egzamino išlaikymo ribos
Šiais metais egzamino išlaikymo ribos lieka tos pačios kaip ir pernai. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui išlaikyti reikia surinkti bent 30 procentų taškų. Laikant biologijos, chemijos, fizikos, geografijos, istorijos, matematikos, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinius brandos egzaminus reikia surinkti 16 proc. užduoties taškų, informacinių technologijų – 20 proc. užduoties taškų.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine visas rašinys vertinamas nuliu, jei nesiremiama nė vieno iš privalomų autorių kūriniu (-iais) arba rašinys parašytas ne ta tema, kuri duota.
Apeliacijų tvarka
Po rezultatų paskelbimo kandidatai per dvi darbo dienas savo mokyklos vadovui gali pateikti prašymą, kad darbas būtų vertinamas iš naujo, ir pridėti argumentuotą informaciją, kodėl vertinimas turėtų būti pakeistas.
Apeliacijos nagrinėjimo metu darbas yra vertinamas iš naujo – jo įvertinimas gali ir padidėti, ir sumažėti.
Neišlaikiusieji lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino taip pat turės galimybę jį perlaikyti pakartotinės sesijos metu – šiuo atveju būtų laikomas mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas.
-------------------
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra antrasis, kurį šiais metais jau laikė abiturientai. Prieš savaitę egzaminų sesija buvo pradėta anglų kalbos egzaminu (kalbėjimo dalis), poryt (liepos 1 d.) abiturientai laikys antrąją šio egzamino dalį, kurioje jiems bus pateiktos rašymo, skaitymo ir klausymo užduotys.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiais metais vyksta nuo birželio 22 d. iki liepos 21 d.
Pilnas aktualus Lietuvos brandos egzaminų grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/9945/paskelbtas-pilnas-egzaminu-ir-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafikas
Pilnas priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/10005/lama-bpo-paskelbe-detalu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafika
Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė
El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com
