Vakar abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą – rašė rašinį pasirinkta tema. Jų įspūdžius po egzamino galite perskaityti čia: https://www.kurstoti.lt/s/10396/lietuviu-kalbos-rasiniuose-dominavo-dvi-temos.
O šiandien kalbiname lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus – kaip jie vertina rašinio temas.
Kaip visuomet rašiniui buvo pateiktos keturios temos – po dvi samprotavimo ir literatūriniam rašiniui.
Samprotavimo temos:
Kur yra riba tarp pokšto ir patyčių?
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jurgis Savickis, Marius Ivaškevičius
Ar menas gali paveikti tikrovę?
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas
Literatūrinio rašinio temos:
Švenčių reikšmės literatūroje
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Kristijonas Donelaitis, Balys Sruoga
Kartų santykiai literatūroje
Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jonas Biliūnas, Juozas Aputis
Taip pat buvo galima remtis ir kitu nei prie temos nurodyta autoriumi iš visų privalomų programinių autorių sąrašo (iš viso šiame sąraše – 36 autoriai). Samprotavimo rašinyje buvo privaloma remtis bent vienu autoriumi, literatūriniame – bent dviem autoriais.
Tema apie pokštą ir patyčias – nekorektiška abiturientų atžvilgiu
Paskelbus šių metų lietuvių kalbos ir literatūros temas, tarp mokytojų užvirė diskusijos. Daugiausia klausimų sulaukia pirmoji rašinio tema „Kur yra riba tarp pokšto ir patyčių“.
„Pirma, ši tema yra nekorektiška abiturientų atžvilgiu. Šiai temai atskleisti geriausiai tiktų Mariaus Ivaškevičiaus kūryba, tačiau jis buvo paskutinis programos autorius, kurį moksleiviai turėjo mokytis jau karantino sąlygomis, namuose nuotoliniu būdu. Mes visi gerai suprantame, kad tai buvo jau kitokios sąlygos, dauguma mokinių jo tiesiog „neišėjo“. Todėl tikrai buvo galima pamąstyti ir apie kitokią temą“, – sakė Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė.
Pasak L.Bručkienės, antras didelis šios temos trūkumas – tai, kad pats žodis „pokštas“ susiaurina prasmes ir tokiu būdu labai apriboja autorių pasirinkimą. Esą, vietoj „pokšto“ galėjo būti ir platesnės reikšmės žodis iš „humoro srities“.
„Mes neturime daug pokštaujančių autorių. Yra ironizuojančių ir kitokių, tačiau iš pokštaujančių M.Ivaškevičius – vienintelis, kuris čia tiktų. Ir ši tema tikrai galėtų būti įdomiai atskleista, tačiau šiuo atveju ji tampa „nišinė“ ir nekorektiška“, – teigė lietuvių kalbos mokytoja.
Buvo galima paslysti
Audronė Kondrotienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja (taip pat mokanti abiturientus ir papildomo ugdymo akademijoje „Lector Pro“) pastebi dar vieną momentą, kur moksleiviai galėjo paslysti, pasirinkę rašyti tema „Kur yra riba tarp pokšto ir patyčių“.
„Tai labai sudėtinga tema. Neaišku, ar abiturientai pajuto, kad čia reikia kalbėti ne šiaip apie pokštą ar patyčias, o kur yra riba tarp pokšto ir patyčių. Gali būti, kad rašydami šia tema, mokiniai kalbėjo apie juoką (kelerius metus iš eilės duodamos panašios temos), tačiau sunkiai galėjo įvardinti ribą, kuo skiriasi pokštas nuo patyčių. Tad galimai bus temą ir problemą supratę tik iš dalies (per siaurai)“, – sakė A.Kondrotienė.
Pasak mokytojos, J.Savickio kūrybą moksleiviams sunku nagrinėti, ypač suvokti ironijos reikšmę – rašytojas dažnai švelniai pasišaipo iš situacijos ar tam tikrų veikėjo savybių. „M.Ivaškevičiaus kūryba labiau tiktų šiai temai, bet turbūt ne visi moksleiviai šį autorių ir jo kūrinį nagrinėjo. Kiti rinkosi F.Kafkos bei B.Sruogos kūrybą“, – pastebėjo A.Kondrotienė.
Tema apie šventes – taip pat nišinė
Pirmoji literatūrinio rašinio tema („Švenčių reikšmės literatūroje“) mokytojams lituanistams taip pat pasirodė „kebli“.
„Tai gana siaura tema. Apie šventes, be duotų autorių (Kristijonas Donelaitis, Balys Sruoga – aut.past.), nelabai galėsime remtis kitais kūriniais, o ir duotieji reikalauja labai gero teksto išmanymo. Mokiniams sunku taip tiksliai visus epizodus atsiminti, kad galėtų tinkamai, svariai ir įtaigiai argumentuoti, nenukrypdami į viso kūrinio siužeto atpasakojimą. Ypač kai ne visas tekstas pateikiamas ir kompiuteryje, kur mokiniai gali egzamino metu pasitikslinti citatas (nebent šiemet buvo įdėti visi tekstai, o ne ištraukos?)“, – svarstė A.Kondrotienė.
L.Bručkienė taip pat mano, kad tema apie šventes buvo per siaura. „Kuo daugiau autorių abiturientas gali pasiremti rašydamas temą, tuo daugiau yra erdvės variacijoms. O šiuo atveju tema vėlgi nišinė“, – tvirtino L.Bručkienė.
„Samprotautojams“ situacija buvo kebli
Apskritai, abiturientams rašantiems samprotavimo rašinius situacija buvo keblesnė. Literatūrinių rašinių mėgėjus gelbėjo tema apie kartas („Kartų santykiai literatūroje“). Tuo tarpu abiturientai, kurie paprastai renkasi rašyti samprotavimo rašinius, šį kartą turėjo daugiau bėdų.
Pirmoji samprotavimo tema („Kur yra riba tarp pokšto ir patyčių“), kaip jau aptarėme, buvo nišinė ir galimai ne visi abiturientai buvo pajėgūs šia tema rašyti. Antroji tema – apie meną ir tikrovę („Ar menas gali paveikti tikrovę?“) – buvo „geresnė“, tačiau ją įveikti galėjo tik tikrai stiprūs mokiniai. Bent jau taip mano mokytojai.
„Ši tema buvo platesnė, jai buvo galima parinkti daugiau nagrinėjamų aspektų. Tačiau šitą temą įveikti galėjo tik stipresni abiturientai. Bet mokiniai yra įvairūs, kai kurie tikėjosi mažiau „nišinių temų“. Silpnesniems mokiniams galėjo lengvai kilti panika, kadangi buvo mažiau temų, kuriomis jie galėjo rašyti ir mažiau autorių, kuriais jie galėjo remtis“, – sakė L.Bručkienė.
Pasak mokytojos A.Kondrotienės, dauguma jos kalbintų mokinių rinkosi rašyti būtent temą apie meną ir tikrovę.
„Jie rinkosi ne tik duotus autorius, bet ir H.Radauską, V.Kudirką, S.Nėrį, B.Sruogą, A.Škėmą. Kalbėjo apie meną, kuris padeda atsiriboti nuo konkrečios tikrovės, kadangi dažnai transformuotas pasaulis tampa vienintelė saugi vieta jautriam kūrėjui, nusivylusiam realybe ir tikinčiam pasakos galia (H.Radauskas). Svarstė, kad kūryba gali būti siejama su individo dvasiniu aktyvumu, savo kelio ieškojimu (Putinas). Kitų poetų kūryba skatino visuomenę atsigręžti į tautą, burti ją kilniems darbams (tik, manau, čia kilo grėsmė pradėti kalbėti apie meilę tėvynei, o ne meną). Taip pat menas padeda išlikti nežmoniškose sąlygose (B.Sruoga, A.Škėma)“, – kaip mokiniai bandė įveikti samprotavimo rašinio iššūkį pasakojo A.Kondrotienė.
Visgi, tema buvo nelengva, nors ir gerokai aiškesnė, nei tema apie „pokštus“.
Gelbėjo tema apie kartas
Literatūrinė tema apie kartas („Kartų santykiai literatūroje“) mokytojų „nominuota“ kaip „dėkingiausia šių metų tema“ – ją turbūt rinkosi didžioji dauguma abiturientų.
„Šioje temoje abiturientai galėjo remtis ne tik J.Biliūnu, bet ir Šatrijos Ragana, J.Apučiu, J.Savickiu ir kitais autoriais. Manau, tai nebuvo labai sunki tema, tik reikėjo prieš egzaminą pasikartoti literatūrinio rašinio struktūrą“, – sakė A.Kondrotienė.
Temų problema užprogramuota programoje
Vis dėlto mokytojai mano, kad temų problema užprogramuota ugdymo programoje.
„Programa dažnai nesutampa su temomis. Jau kelinti metai temos ateina nišinės, atsiranda tokios mąstymo situacijos, kurias silpnesni mokiniai nežinau ar yra pajėgūs įveikti. Manau, jei egzaminuoji mokinį, tai reikia tikrinti tai, ko jis buvo mokomas“, – sakė mokytoja L.Bručkienė.
Mokytojai mato problemą ne tiek pačiose temose, kiek tame, kad programa, pagal kurią mokiniai yra mokomi, neatitinka šiuolaikinės dvasios, yra „pasenusi“, ir ją, pasak kai kurių mokytojų, būtinai reikia keisti.
„Bet kuriuo atveju temose norisi gylio, erdvės minčiai ir platesniam požiūriui. Labai gerai būtų, jeigu jaunam žmogui leistume per egzaminą svarstyti šiuo metu visuomenei svarbias problemas, aktualizuoti, apmąstyti vienus ar kitus XXI a. iššūkius ir reiškinius. Manau, būtent tokie įgūdžiai būtų reikalingi jaunam žmogui, keliaujančiam į pakankamai komplikuotą pasaulį, kuriame reikės išlaikyti savo vertybinį stuburą, argumentuotai apginti nuomonę ir poziciją, atskirti tiesą nuo manipuliavimo“, – sakė L.Bručkienė.
Tačiau, pasak mokytojos, būtent tokios „norėtinos“ temos ir neatitinka dabartinės ugdymo programos.
„Rašiniuose reikia remtis privalomais grožinės literatūros autoriais (jų kūriniais) ir atsiranda labai konkrečios ribos. Suderinti dabartinį literatūros kursą ir XXI a. aktualijas nėra taip paprasta, nes per pamokas dominuoja laiko patikrintų (XVI – XX a.) autorių kūryba. Žinoma, visada yra universalus vertybinis pagrindas, kuriuo galima remtis, bet dalis aplinkybių šiuolaikiniam devyniolikmečiui jau tikrai tolima“, – vertino mokytoja.
---
Žurnale KUR STOTI 2020 -
priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas,
konkursai, specialybės:
Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiais metais vyksta nuo birželio 22 d. iki liepos 21 d.
Pilnas aktualus Lietuvos brandos egzaminų grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/9945/paskelbtas-pilnas-egzaminu-ir-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafikas
Pilnas priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: https://www.kurstoti.lt/s/10005/lama-bpo-paskelbe-detalu-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-grafika
Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė
El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com
