Abiturientai turi pranešti apie pasirinktus laikyti brandos egzaminus iki lapkričio 24 dienos. Primename, kad brandos atestatui gauti mokinys turi išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą (išskyrus tuos atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino direktoriaus įsakymu bus atleistas) ar brandos darbą. Kandidatai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – gali pasirinkti laisvai. Pasirinkto dalyko brandos egzamino ir jo tipo vėliau keisti negalima (tačiau pasirinkus „per daug“ egzaminų, galima tiesiog į „nereikalingus“ egzaminus neatvykti).

Norintys stoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, taip pat turės išlaikyti matematikos brandos egzaminą. Tad, jei galvojate studijuoti „nemokamoje“ vietoje, du egzaminai jums jau aiškūs – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos. Kitus egzaminus galite rinktis laisvai – pagal tai, kuriame dalyke esate stiprūs arba pagal tai, kur norėsite stoti pabaigę mokslus bendrojo lavinimo mokykloje. Tačiau turbūt tik nedaugelis jau yra apsisprendę, kur jie norėtų įstoti?

Pasitelkite "komandą"

Visiems neapsisprendusiems siūlome išnaudoti likusias rudens atostogų dienas bei kitas tris mokslų savaites (iki egzaminų pasirinkimo datos), kad pradėtumėte grynintis, kurlink norite eiti. Nors egzaminai, o juo labiau stojimas į aukštąsias mokyklas, atrodo dar „labai toli“, iš tiesų kuo anksčiau pradėsite apie tai galvoti, tuo didesnė tikimybė, kad kažkuriuo metu ateis ir tas laukiamas „eureka momentas“ :). Taigi, artėjanti egzaminų pasirinkimo data – gera proga „galvojimui apie ateitį“ pradėti.

„Pirmiausiai siūlau sau atsakyti, ar planuojate stoti į aukštąją ar profesinę mokyklą šiais metais, ar galbūt šiuos metus po mokyklos baigimo išnaudosite pasirinkimų gryninimuisi, savanorystei ir kitoms veikloms, o į pasirinktą specialybę stosite po metų“, – pataria Giedrė Valaitienė, Panevėžio J.Miltinio gimnazijos Ugdymo karjerai centro vadovė bei Lietuvos karjeros specialistų asociacijos valdybos narė.

Viena vertus, metai, skirti kitoms veikoms, savęs paieškoms bei apmąstymams gali atverti daug naujų durų, apie kurių egzistavimą net nežinojote, tačiau yra ir rizika – tai galimas motyvacijos sumažėjimas, o jis gali lemti, kad egzaminus išsilaikyti praėjus metams gali tapti dar sunkiau. Tad atidėliokite atsakingai.

Vis dėlto, jei jau nuspręsite egzaminus laikyti ir stoti į aukštąją mokyklą iš karto po mokyklos baigimo, G.Valaitienė siūlo jau dabar susirasti karjeros specialistą, galintį jums padėti grynintis savo polinkius, galimybes bei pasirinkimus. Tokių specialistų yra ir mokyklose, tačiau G.Valaitienė siūlo jų paieškoti ir internete – yra nemažai specialistų, kurie dirba nuotoliniu būdu, galima rasti ir tokių, kurie savo paslaugas siūlo be užmokesčio ir, žinoma, mokamų paslaugų.

„Net ir išgirdus, atrodytų, jau girdėtus patarimus, tačiau iliustruotus kitais pavyzdžiais, išreikštus kitais žodžiais, gali būti, kad tie patarimai suveiks geriau ir pajudins ledus“, – sako karjeros specialistė G.Valaitienė. Be to, pasak jos, karjeros specialistas pasiūlys jums tinkamus testus, kurie bus specialiai parengti stiprybėms bei karjeros prioritetams išsigryninti – ir tokie testai galimai bus gerokai efektyvesni, nei tie, kuriuos randate viešojoje erdvėje.

Kiti žmonės, į kuriuos galite kreiptis pagalbos, mąstydami apie savo ateitį – tai jums imponuojantys autoritetai. Tai gali būti ir jus įkvepiantis žmogus artimoje aplinkoje – pusseserė, teta arba dėdė – ir „tolimesnis“ žmogus. Svarbu, kad tas asmuo jus įkvėptų, jums būtų patrauklus vertybiškai ir, žinoma, kad jis rastų laiko pabendrauti su jumis jums rūpimais klausimais.

Teks dirbti ir patiems

Na, ir žinoma, joks savianalizės procesas nepraeitų sėkmingai be paties „analizuojamojo“ pastangų – tai yra, jūsų pačių.

G.Valaitienė pataria išnaršyti jus dominančių aukštųjų mokyklų svetaines, peržiūrėti jų siūlomų programų pavadinimus („kad išsirinktum patiekalą, visų pirma turi peržvelgti visą meniu“, – juokauja karjeros specialistė), o „užkabinusius“ programų pavadinimus būtinai nusirašyti ir panagrinėti plačiau.

„Būtinai fiksuokite jus sudominusių programų pavadinimus raštu – smegenys aktyviau pradeda dirbti būtent tuo klausimu, kurį užfiksuojate raštu“, – teigia Giedrė Valaitienė. Pasak jos, taip pat verta užsiprenumeruoti jums patinkančių mokyklų naujienas, pradėti jas sekti socialiniuose tinkluose.

„Tomis temomis, kurios jus sudomino, kuo daugiau skaitykite, ieškokite papildomos informacijos, kalbėkitės tomis temomis su kitais žmonėmis. Tačiau kalbėtis siūlau ne su nihilistais ir viską matančiais tamsiomis spalvomis (jeigu tokių yra jūsų aplinkoje), o su tais žmonėmis, kurie žiūri pozityviau, kurie yra jums autoritetai“, – sako karjeros konsultantė.

Pasak G.Valaitienės, savianalizė yra nelengvas, o dažnai ir skausmingas procesas (nes jo metu atrandame ne tik tai, kas mus domina ir ką galime padaryti, bet ir tai, ko negalime – kokios mūsų silpnybės). Tačiau geriau save „išsigryninus“, ateina ir „apdovanojimo pojūtis“ – geresnis savęs pažinimas, kuris veda į kryptingesnį, aiškesnį darbą su savimi.

Jei kol kas prašviesėjimas neateis

Na, ir jeigu iki lapkričio 24-os dienos „prašviesėjimas“ neateis, lektorė siūlo nenusiminti – net jei ir rastumėte „savo kryptį“ dabar, labai gali būti, kad ji iki kol reikės laikyti egzaminus, dar pasikeis.

Todėl renkantis egzaminus, G.Valaitienė siūlo įtraukti į pasirinkimą šiek tiek daugiau nei galimai reikės. Tačiau svarbu, pasak lektorės-konsultantės, kad gerokai iki egzaminų laikymo jau „atkratytumėte“ perteklinius egzaminus – kitaip pasiruošti viskam bus gerokai sunkiau ir grės rizika „išsibarstyti“. Galutiniam apsisprendimui dėl egzaminų būtų tinkamas laikas, pavyzdžiui, kitų metų pradžia, kai mokyklose bus laikomi bandomieji egzaminai – jie padės suprasti, kur galbūt sekasi sunkiau, ir į ką būtų galima orientuotis.

Na, o kol kas jūsų dėmesiui – G.Valaitienės patarimai, kaip pasirinkti egzaminus, kai dėl karjeros krypties dar aiškumo nėra:

1. Svarbiausia – aiškūs prioritetai:  įvertinkite realias savo galimybes. Ką Jūs iš tiesų galite išlaikyti. Kodėl renkatės vieną ar kitą dalyką. Išsigryninę prioritetus mažiau blaškysitės, susikoncentruosite į svarbiausius dalykus. Kuo pasirinkimuose būsite atviresni sau – tuo patirsite mažiau streso.

2. Planuokite savo laiką. Ar tikrai pasirenkate tiek egzaminų, kurių pasiruošimui galėsite skirti pakankamai laiko? Ar Jūsų pasirinkimas nėra tik dėl „maža kas“...

3. Per daug informacijos gali stabdyti Jūsų motyvaciją. Jei nežinote kur stoti ir ketinate pasiimti laisvus metus nuo studijų – išsilaikysi reikiamus egzaminus ir po metų, bet kai juos kryptingai ir atsakingai pasirinksite.

4. Atsilaikykite aplinkinių spaudimui. Tik Jūs žinote kokius egzaminus ir kaip galite išlaikyti. Mintys „kaip nors“, „kažkaip“ ilgainiui tik išsekina, padeda nusivilti savimi. Per didelis reiklumas sau veda į nusivylimą. Nesiekite būti idealiu kieno nors vaizdu.

5. Šalia mokslo turi likti laiko ir poilsiui, sveikai mitybai. Ar neperkrausite savęs? Turi likti laiko ir laisvalaikiui, aktyviam judesiui gryname ore. Aktyvi veikla padeda valdyti stresą. O sveika ir subalansuota mityba stiprins ir kūną, ir smegenis.

6. Kuo daugiau ir pozityviau bendraukite su Jus ruošiančiais mokytojais. Jie geriausiai žino Jūsų to dalyko pasiekimus, spragas ir nuo ko reikėtų pradėti, norint jas likviduoti. Jų pastabas priimkite kaip siekį Jums padėti, o ne sunaikinti. Tačiau, jei matote, kad spragų daug apgalvokite ar jų likvidavimui TIKRAI galėsite skirti tiek laiko kiek reikės.

7. Nuolat kovokite su nerimu ir egzaminų baime. Priimkite tai kaip savaime suprantamą dalyką. Juk nepasisekus – perlaikysite. Kuo labiau bijome, tuo labiau užsiblokuojame. Bet... Nepereikime ir prie kito kraštutinumo – kaip bus, taip gerai.

8. Pasidomėkite konkursiniais balais, pasiskaičiuokite. Kartais tai akivaizdžiai parodo, kad ir laiko, ir žinių sėkmingam įstojimui trūksta...

9. Nesivadovaukite tik emocijomis „noriu“. Atsakykite į klausimą „ar galiu“.

10. Ugdykitės savarankiškumą. Kiekvieną dieną prisiimkite atsakomybę už savo pastangas ir indėlį sėkmingo egzamino rezultato link. Ne mokytojai, ne tėvai tuos egzaminus laikys.

Asmeninės atsakomybės prisiėmimas ir atsakymas sau „kiek į save investuoju kiekvieną dieną“ – labai svarbi sėkmės dalis.

11. Ir svarbiausia – pirmiausia atsakykite į klausimą koks Jūs esate, klauskite savęs, ką norėtumėte veikti gyvenime ir pan., ir tik tada mėginkite atsakyti į klausimus kuo būti, kur stoti.

 

********

Kaip ir kasmet, šių mokslo metų pabaigoje bus organizuojamos dvi brandos egzaminų sesijos – pagrindinė ir pakartotinė. Planuojama, kad pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks balandžio 7 – birželio 21 dienomis, pakartotinė – birželio 22 – liepos 8 dienomis.

Per pakartotinę sesiją bus galima laikyti dėl pateisinamos priežasties iš pagrindinės sesijos atidėtus valstybinius ir mokyklinius brandos egzaminus ir mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, jei per pagrindinę sesiją nepasisekė išlaikyti mokyklinio ar valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.

 

****

Straipsnį parengė: Žydronė Lukšytė

El.paštas: zydrone.luksyte@gmail.com