Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija šiemet prasidės dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pirmasis – lietuvių kalbos ir literatūros - egzaminas numatomas birželio 7 d., paskutinysis – fizikos – liepos 2 dieną.
Pilną pagrindinės sesijos valstybinių egzaminų tvarkaraštį rasite čia:
Kur stoti | Paskelbtas 2021 metų brandos egzaminų tvarkaraštis
Bus ilginamas egzaminų laikas bei skiriama papildomų valandų konsultacijoms
Viceministras Ramūnas Skardžius pabrėžė, jog, priimant sprendimus dėl šių metų brandos egzaminų, buvo tariamasi su mokyklų bendruomene atsižvelgima į mokytojų bei mokinių rekomendacijas. Pripažįstama, kad karantinas ir nuotolinis pamokų organizavimas įnešė tam tikrų sunkumų ir gali atsiliepti kai kurių mokinių mokymosi rezultatams. Dėl to pasirinktas vidurio kelias – egzaminai vyks anksčiau nei pernai, tačiau vėliau nei buvo įprasta ankstesniais mokslo metais.
Papildomą laiką siekiama išnaudoti geresniam pasiruošimui egzaminams. Mokyklų prašoma užtikrinti bent 20 papildomų valandų konsultacijoms. Tikslingai numatytas 10 kalendorinių dienų tarpas tarp pagrindinių egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos. Šis laikas skirtas tam, kad mokyklos galėtų organizuoti konsultacijas tarp dviejų svarbiausių egzaminų. Vyriausybė planuoja skirti lėšų apmokėti mokytojams už papildomą darbą.
Kita numatyta naujovė – visų egzaminų laikas prailginamas 15 minučių.
Paklausta, ar šiemet neplanuojama lengvinti egzamino užduočių, siekiant kompensuoti galimas žinių spragas, atsiradusias dėl nuotolinio mokymosi, ministrė atsakė, jog egzaminų užduotys lengvinamos nebus, kadangi jos turi atitikti bendruosius reikalavimus.
Visgi Nacionalinės švietimo agentūros vadovė Rūta Krasauskienė užsiminė apie vieną galimą palengvinimą: „Atsižvelgiant į tai, kad, mokydamiesi nuotoliniu būdu, moksleiviai negalėjo atlikti laboratorinių darbų, gamtos mokslų egzaminų klausimai bus orientuoti daugiau į bendrąsias, teorines žinias.“
Klausiame mokytojų, kokius lūkesčius jie kelia šių metų brandos egzaminams, atsižvelgdami į neįprastą mokymosi kontekstą pandemijos sąlygomis.
Šiemet nuotolinis mokymas nebebuvo netikėtas
Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė teigia: „Brandos egzaminai, visų pirma, yra stojamieji egzaminai. Jie rodo per 12 metų įgytas žinias ir gebėjimus. Jų tikslas – sugraduoti moksleivius, atrinkti stipriausiuosius. Dėl to egzmine turėtų būti įvairaus lygio užduočių. Vienų moksleivių tikslas yra tiesiog išlaikyti egzaminą, kiti pretenduoja į pačius aukščiausius įvertinimus, nes stoja į specialybes, kuriose konkurencija yra didžiulė.“
Paklausta, ar mano, jog karantinas turės įtakos egzaminų rezultatams, mokytoja atsakė, jog pernai staiga ištikusi pandemija buvo visai netikėta, nelaukta, nebuvo aišku, kaip elgtis. Ne visi spėjo įvaldyti nuotolinio mokymosi instrumentus. Tačiau šiemet nuotolinį mokymąsi jau buvo galima prognozuoti. Dėl to, mokytojos Lilijos Bružienės nuomone, reikėtų laikytis įprastų egzaminų sudarytojų naudojamų algoritmų.
„Vyresniųjų klasių moksleiviai ir įprastomis sąlygomis daug mokosi savarankiškai. Tokio amžiaus jaunuoliai jau turėtų žinoti savo tikslus ir būti motyvuoti mokytis savarankiškai. Mokytojas jiems nebėra prievaizdas, o daugiau asmuo, kuris parodo kryptį ir palydi tikslo link. Žinoma, papildoma ugdymo specialistų bei pischologų pagalba abiturientams praverstų, kadangi gyvename ir dirbame krizinėmis sąlygomis, - pripažino mokytoja.
Paklausta, kokius lūkesčius kelia šių metų egzminams, lyginant su praėjusiais metais, mokytoja dalijosi pasvarstymais: „Manyčiau, kad turėtų būti didesnis skirtumas tarp valstybinio bei mokyklinio egzaminų rašinių temų ir autorių. Dažnai mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotys nemaloniai nustebina. Mokyklinį šio dalyko egzaminą įprastai renkasi mokiniai, kuriems svarbu gauti bent minimalų įvertinimą, dėl to egzamino sudarytojai turėtų parinkti lengviau suprantamus autorius. Tuo tarpu valstybinio egzamino rašinyje mokiniai turėtų gebėti pademonstruoti savo žinias, gebėjimus, kultūrinį išprusimą.“
Nestandartinės užduotys – sveikintinas dalykas
„Alfa klasė“ matematikos mokytojas – korepetitorius Andrius Gegužis taip pat nesutinka, kad šiemet užduotys turėtų būtų lengvinamos.
„Jeigu mokinys nuspręstų stoti į aukštąją mokyklą ar perstoti į kitą specialybę vėlesniais metais, jis turėtų konkuruoti su laikiusiais sunkesnį egzaminą. Tai būtų nesąžininga,“ – svarsto mokytojas.
Pernai valstybinio matematikos egzamino neišlaikė rekordiškai daug, apie 30 procentų, abiturientų. Mokytojas pripažino, jog pernykštis egzaminas buvo sudėtingesnis nei ankstesni, buvo daugiau nestandartinių užduočių. Galbūt rezultatams įtakos turėjo ir staigus perėjimas prie nuotolinio mokymo. „Visgi ilgojo laikotarpio perspektyvoje visame pasaulyje mokymuisi bus vis aktyviau naudojamos technologijos. Mokiniai turėtų būti mokomi pritaikyti žinias praktikoje, todėl nestandartinės užduotys yra sveikintinas dalykas“, - sakė mokytojas Andrius Gegužis.
Egzamino užduotys turėtų būti formuluojamos aiškiau
Tuo tarpu Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos biologijos mokytoja Nadežda Pašuto atkreipė dėmesį į egzamino užduočių formulavimo problemą.
„Daug svarbiau yra pačių užduočių formuluotės. Klausimai turėtų būti pateikti aiškiai ir nedviprasmiški. To trūko pernai metų egzamine. Korektiška formuluotė bei tinkama iliustracija gali padėti moksleiviams, „užvesti juos ant kelio“. Tuo tarpu sudėtinga to paties klausimo formuluotė abiturientus klaidina.
Mokytoja pripažino, jog tiek moksleiviams, tiek mokytojams nuotolinio mokymo situacija kelia iššūkių. Labai trūksta tam tikrų vizualinių paaiškinimų, kuriuos lengviau patiekti gyvo kontakto metu. Mokytojai gauna mažiau grįžtamojo ryšio iš moksleivių. Nėra iki galo aišku, ar jie gerai suprato dėstomą temą. „Tai, kad karantino metu negalime atlikti laboratorinių darbų, moksleiviams sudaro kliūtis įgyti praktinių įgūdžių, pavyzdžiui, aiškiai suformuluoti hipotezę bei darbo tikslą,“ – praktinio darbo patirtimi dalijosi mokytoja.
Neaišku, kada bus grįžtama prie kontaktinio mokymo
Į klausimą, kada planuojama grįžti prie kontaktinio mokymo, ministrė Jurgita Šiugždinienė atsakė, jog tai priklausys nuo mūsų pačių sąmoningumo, laikantis karantino apribojimų. „Viskas mūsų rankose. Norėtųsi, kad tai įvyktų kuo greičiau, tačiau pirmiausiai turės būti pasiekti epidemiologiniai rodikliai, leidžiantys saugiai grįžti prie kontaktinio mokymosi,“ – pasisakė mininstrė.
Šiame tinklalapyje skelbsime aktualias su šių metų egzaminais susijusias naujienas.
****
Straipsnį parengė: Aistė Borjas
El.paštas: aiste.borjas@gmail.com
