Kodėl verta remtis filmais?
Pasiteiravę lietuvių kalbos mokytojos Audronės Kondrotienės apie tai, kokiais neprivalomais literatūros kūriniais ji siūlytų praturtinti šio dalyko egzamino rašinį, gavome kiek netikėtą atsakymą.
„Papildomą literatūrą pasitelkti yra puiku. Ankstesnių metų egzaminuose mano mokiniai sėkmingai rėmėsi A.Kamiu, F.Kafkos ar F.Dostojevskio kūriniais. Tačiau privalomosios literatūros sąraše - jau ir taip pakankamai daug kūrinių, net 36. Kartais moksleiviai nespėja perskaityti visų šių programinių kūrinių. Tokiu atveju yra sudėtinga skirti laiko dar ir papildomiems ilgiems ir neretai sudėtingiems literatūros kūriniams“, - praktine patirtimi dalijasi mokytoja.
Dėl šios priežasties mok. Audronė Kondrotienė abiturientams mėgsta rekomenduoti spektaklius. Vienas iš itin mėgstamų – M.Ivaškevičiaus „Išvarymas“, nagrinėjantis emigracijos temą. Jame atskleidžiama, kaip emigrantų lūkesčiai dūžta, susidūrus su niūria realybe svetimoje šalyje. Visgi šiemet dėl karantino apribojimų gyvai apsilankyti teatre nėra įmanoma. Dėl to mokytoja siūlo keletą vertingų filmų.
„Pasižiūrėti filmą yra greičiau nei perskaityti knygą. Tai nesunkiai galima padaryti namuose. Be to, šiuolaikiniai filmai yra aktualūs, nagrinėja šiandienos problemas. Tuo tarpu praėjusiais amžiais rašytose knygose jauniems žmonėms ne visada pavyksta rasti sąsajų su nūdienos aktualijomis,“ - filmų privalumus vardija mokytoja.
Keletas rekomenduojamų filmų
„Žalioji knyga“ (rež. Peteris Farrelly‘is, 2018 m.)
Pagal tikrą istoriją sukurta biografinė drama pasakoja apie talentingo juodaodžio pianisto Donaldo Širlio ir netašyto italų kilmės apsaugininko iš Bronkso – Frenkio „Lūpos“ Valelongos draugystę. Filmo veiksmas vyksta septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kuomet pietinėse Amerikos valstijose dar galiojo segregacijos įstatymai, pagal kuriuos buvo diskriminuojami juodaodžiai. Nors Donaldas – išties gabus muzikantas, tačiau jo teisės yra paminamos dėl odos spalvos.
Filme paliečiama tolerancijos tema. Mūsų visuomenėje tai yra labai aktualu. Šiuo metu Lietuvoje vyksta aršios diskusijos, kaip reaguoti į seksualines mažumas. Vieni teigia, kad reikia būti tolerantiškiems, kiti gina tradicinės šeimos vertybes. Nors situacija, vieta ir laikmetis skiriasi, tačiau abiem atvejais keliama panaši problema.
„Neliečiamieji“ (rež. Ericas Toledanas ir Oliveris Nakache, 2011 m.)
Filmas pasakoja istoriją apie milijonierių Filipą, paralyžuotą iki kaklo, kurį imasi slaugyti neseniai iš kalėjimo išėjęs emigrantas Drisas. Abu, regis, nieko bendro neturintys vyrai netikėtai susidraugauja ir ima vienas kitą mokyti. Drisas moko Filipą gyvenimo džiaugsmo, polėkio, paprastumo. Tuo tarpu milijonierius jaunam vaikinui atskeidžia aukštojo meno pasaulį – moko suprasti paveikslus, muziką. Netikėti atradimai vyrus suartina ir pakeičia jų gyvenimus.
„Filme akcentuojamos universalios vertybės - pagalba kitam ir kitokiam, atjauta, besąlygiškas žmogaus priėmimas. Pamokoma, kad nereikia nelaimėn patekusio žmogaus gailėtis, svarbiau stengtis padėti jam pajusti gyvenimo džiaugsmą,“ – įžvelgia A.Kondrotienė.
Džokeris (rež. Todas Phillips‘as, 2019 m.)
Venecijos kino festivalyje geriausiu metų filmu pripažintoje juostoje režisierius pateikia dar nematytą Džokerio atsiradimo istoriją. Gotamo mieste vietos po saule nerandantis Artūras Flekas (aktorius Joaquin‘as Phoenix‘as) dienomis dirba samdomu klounu, o vakarais bando prasimušti kaip komikas. Deja, jam nesiseka. Suirzęs ir kartėlio apimtas Flekas vieną dieną tampa chuliganų auka. Galutinai nusivylęs, jis pamažu ima virsti cinišku, žiauriu ir negailestingu Džokeriu.
„Šis filmas - apie tai, kad blogis egzistuoja visur ir visada. Jame parodoma, kaip galima nekreipiant dėmesio į tam tikrus dalykus išprovokuoti blogį, kaip blogio sėklą maitina pati visuomenė. Paliečiama smurto problema. Jei esi kitoks, tave atstumia, iš tavęs šaiposi, tyčiojasi. Tai vėliau atsigręžia prieš pačią visuomenę. Abejingumas gimdo pyktį, agresiją, nepasitikėjimą. Tai išauga į didžiausius konfliktus,“ – sako mokytoja.
Skrydis virš gegutės lizdo (rež. Milošas Formanas, 1975 m.)
Galiausiai A.Kondrotienė rekomenduoja kiek senesnį, tačiau aktualumo nepraradusį filmą „Skrydis virš gegutės lizdo“, apdovanotą penkiais „Oskarais“ bei šešiais „Auksiniais gaubliais“. Filmo veiksmas rutuliojasi psichiatrinėje ligoninėje, kurios pacientai, prifarširuoti medikamentų, kenčia ligoninės personalo terorą ir nuolat gyvena baimėje. Tačiau, kai iš kalėjimo į skyrių atvežamas nusikaltėlis Redlis Makmerfis, viskas pasikeičia.
Filme išryškėja visuomenės ir beprotnamio analogija. Jos nariai turi veikti kaip vienas mechanizmas. Jei kas nors bent kiek išsiskiria, yra atstumiamas. Asmenis, kurie nepritampa, siekiama uždaryti ir pertvarkyti. Šiandien tai vis dar aktualu. Gyvenant demokratijos sąlygomis, formaliai visi turi teisę pasisakyti, bet dažnai prisitaikėliškas elgesys yra naudingesnis.
Kaip teisingai remtis filmais
Skatindama remtis filmais Audronė Kondrotienė primena, kad tai daryti būtina teisingai. Mokytoja pabrėžia, kad pirmiausiai rašinyje svarbu remtis privalomuoju autoriumi. Aptarus, kaip tema atspindėta nurodytame kūrinyje, kitoje pastraipoje galima papildomai remtis matytu filmu.
„Ruošiantis remtis tam tikru filmu, vertėtų jį paanalizuoti, panašiai kaip literatūros kūrinį – pasiskaityti apie režisierių, kuo jis ypatingas. Galima aptarti trumpas ištraukas ir iš kelių filmų. Galbūt jų idėjos viena kitai prieštarauja? Galite pasidalinti savo pastebėjimais, įžvalgomis, susieti filmus su savo asmenine patirtimi,“ – dalijasi patarimais mokytoja.
Filmai, kaip ir papildoma literatūra, yra būdas praturtinti savo rašinį, parodant erudiciją ir išplečiant problemos kontekstą. Visgi svarbu remtis tik tokiais filmais ar jų fragmentais, kurių siužetas tiesiogiai paliečia rašinio temoje keliamą klausimą.
* * *
Straipsnį parengė: Aistė Borjas
El.paštas: aiste.borjas@gmail.com
