Pastaruoju metu vis dažniau teigiama, kad mokinių raštingumas prastėja. Diskusijose šia tema dažnai daroma prielaida, kad tam įtakos turi paplitęs naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis, socialiniais tinklais ir juose plintanti netaisyklingo rašymo kultūra. Spėjama, kad rašybą iškreipia ir prastėjanti tartis.
Dr. Aurelijos Tamulionienės tyrime išskiriamos kelios dažniausiai brandos egzamino rašiniuose pasitaikančios rašybos klaidos.
Ilgųjų ir trumpųjų balsių rašyba
Tyrimai rodo, kad ilgieji balsiai prasčiausiai tariami nekirčiuotuose skiemenyse. Greičiausiai dėl to jie dažnai užrašomi klaidingai. Daiktavardžiuose mokiniai linkę dažniau rašyti trumpuosius balsius vietoje ilgųjų:
<…> susidūrus su skausmingais išgyvenimais atmintije liekas didelis randas.
Šiame kurinyje galima pastebėti gilius prisiminimus <…>.
<…> priverčiantis prisiminti skaudžius įvikius nutikusius praeityje.
Mano manymu puikus pavizdys <…>.
Tuo tarpu veiksmažodžiuose dažniau pastebima priešinga tendencija – vietoj trumpųjų balsių rašyti ilguosius:
<…> kaimo žmonės tūrėtų prisiminti ilgam <...>.
<…> mūsų atmintyse meilė ūžima vieną iš svarbiausių vietų.
<…> sukūria knyga, kūrią skaito karta po kartos <...>.
<…> negalėtų tūrėti įtakos dabartiniui gyvenimui <...>.
Balsių ir dvibalsių painiojimo klaidos
Kita dažniausiai pasitaikančių klaidų grupė yra balsių bei balsių ir dvibalsių painiojimas. Pavyzdžiui, moksleiviai dažnai painioja balses “e” ir “ė”:
Pinigai buvo skirti vėžimėliui.
<…> meilė yra vienintėlė, kuri gali suteiktų mūsų kasdienybei kilnumo.
Pirmieji sovietų tremimai<...>.
<…> uždrausta lotynų kalbos abecėlė<...>.
Pasak mokslininkės, balsių “e” ir “ė” painiojimo priežastis yra gana aiški – nyksta skirtumas, tariant šiuos garsus. Tarties klaidos atsispindi ir rašytinėje kalboje.
Nosinių balsių rašyba
Įprastai dažniau klystama, rašant nosines balses žodžių šaknyse. Mokykloje pabrėžiama įsimintinų žodžių, kai kurių veiksmažodžių rašyba. Visgi A.Tamulionienė pastebi, kad rašiniuose moksleiviai dažniau klysta rašydami nosines ne šaknyse, o galūnėse.
Net daugiau kaip pusė nosinių balsių rašymo klaidų galūnėse yra daugiskaitos kilmininko ir vienaskaitos galininko linksniuose:
Praradus meile, kai kurie žmonės tai labai skaudžiai išgyvena <...>.
Galima rasti daug jau vykusiu istoriju <...>.
Viena diena, ji susitinka su tėvu <...>.
Taip pat klystama, rašant veikiamosios rūšies dalyvius bei tariamosios nuosakos trečiąjį asmenį:
Grįže badavo, kas naktį ieškojo vis naujo būsto <...>.
<…> elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavim elgtūsi.
<…> visi esame nusipelne patirti.
Žodžių rašymas kartu ir atskirai
Žodžių rašymo kartu ir atvejai yra sunkiausiai visų skiriami. Taisyklių ir išimčių gausa dažnai glumina ne tik moksleivius, bet ir suaugusiuosius.
Dažniausiai klystama, rašant dalelytes, ypač „vis“ ir „gi“.
Ar gi reikia griauti sau gyvenimą <...>.
<…> šeimininkas vistiek jį paskandino.
Ji vis gi pakerėjo Liudą savo grožiu, savo figūra.
Taip gi kiekvienais metais būna.
Atskirai A.Tamulionienė išskiria neiginio “ne” rašybą. Ji pastebi, kad mokiniai nėra iki galo perpratę, kada jį rašyti kartu su kitais žodžiais, o kada – atskirai.
Žmogaus sąmonėje netik žmonės bei daiktai, bet ir <...>.
Nekartą emigravo svetur dirbo liftininku <...>.
Neveltui Maironis vadinamas <...>.
Bet nevien viskas apie tai.
Kaip išvengti rašybos klaidų
Aukščiau minėtos galimos pagrindinės klaidų darymo priežastys. Tai - skaitmeninės technologijos, kuriose populiarus “šveplasis” rašymas dažnai perkeliamas į rašinius, prastėjanti tartis bei šnekamojoje kalboje painiojami garsai, taip pat rašybos taisyklių nežinojimas. Taigi, universalus ir kiek nuobodus, visiems žinomas receptas yra išmokti ir vis pasikartoti rašybos taisykles. Taip pat svarbu mokytis iš klaidų – savų ir svetimų. Sau būdingas klaidas tikriausiai jau gerai pažįstate iš rašinių vertinimų. Kai kurios tipinės moksleivių daromos rašybos klaidos aptartos šiame straipsnyje.
Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Rūtos Miliūtė išskiria dar vieną priežastį. Pasak jos, įtaką daro ir paprasčiausias jaudulys egzamino metu. Anot jos svarbiausia yra suimti save į rankas ir ramiai susikaupti. Tuomet jaudulys sumažėja ir įsijungia protas.
Dar vienas svarbus įrankis, kurį svarbu prisiminti, yra galimybė egzamino metu naudotis “Dabartinės lietuvių kalbos žodynu”. Jei abejojate dėl vieno ar kelių žodžių rašybos, verta juos pasižymėti ir, prieš perrašant darbą, pasitikrinti žodyne. Laiko sugaišite nedaug, bet būsite tikri, kad nepadarysite klaidos.
* * *
Straipsnį parengė: Aistė Borjas
El.paštas: aiste.borjas@gmail.com
Straipsnis parengtas, remiantis Lietuvių kalbos instituto publikacijomis
