* Straipsnis papildytas
** Šių metų rašinių temas rasite čia.
Sunku buvo temas susieti su rekomenduojamais autoriais
Abiturientė Gabija Gurkšnytė pasirinko rašyti samprotavimo rašinį tema „Kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje?“. Moksleivė pripažino, jog, atsižvelgiant į tai, kad didžioji mokslo metų dalis praėjo mokantis nuotoliniu būdu, ji tikėjosi lengvesnių temų. Visgi ši viltis nepasiteisino.
Gabija teigė, jog pačios temos gal ir nebuvo sudėtingos, tačiau keblumų kilo, pritaikant literatūros kūrinių autorius, ieškant jų kūrybos sąsajų su tema. Nors buvo rekomenduojama remtis Baliu Sruoga bei Broniaus Krivicko eilėraščiais, mergina pasirinko F. Kafkos kūrinį „Metamorfozė“.
„B.Sruogos kūryboje galima įžvelgti sąsajų su rašinio tema, tačiau B.Krivicko kūrybą nagrinėti šiuo kampu man pasirodė sudėtinga.“
Literatūros temos merginai pasirodė sudėtingos, tad ji net nesvarstė jų rinktis. Gabija teigė nujaučianti, jog dauguma samprotavimo rašinį pasirinkusių moksleivių rašė būtent šia tema.
Nusivylė rekomenduojamais autoriais
Abiturientė Rusnė Staneliūnaitė paantrino, jog kita samprotavimo rašinio tema „Ką viešiname, o ką pasiliekame sau?“ pasirodė visai nesuprantama. Jai taip pat buvo sudėtinga rasti sąsajų su nurodytais rekomenduojamais autoriais:
„Iš V.Mykolaičio – Putino dar galima buvo kažką sugalvoti, tačiau su Šatrijos Ragana nematau visai jokių sąsajų,“ – stebėjosi Rusnė.
Sudėtinga R.Staneliūnaitei pasirodė susieti temą su autorių biografijomis bei kultūriniu kontekstu. Ji nusprendė remtis V.Kudirkos ir A.Škėmos kūriniais, tačiau suabejojo, ar tai buvo teisingas pasirinkimas.
Mergina pripažino, jog jaudulys sukėlė sunkumų, planuojant laiką. Iš pradžių atrodė, jog nėra ką rašyti, bet parašius paaiškėjo, kad dar likusios dvi egzaminui skirtos valandos.
Brigitai Žukovskytei, pasirinkusiai literatūrinį rašinį tema „Tėvo vaizdinys literatūroje“ egzamino temos pasirodė nesudėtingos, tačiau ji pripažino nusprendusi remtis kitu autoriumi. K.Donelaičio „Metai“ jai yra tolimas ir sunkiai suprantamas kūrinys, tad ji taip pat pasirinko remtis F.Kafka, iš kurio pernai rengė savo baigiamąjį darbą.
Mergina pastebėjo, jog prie kiekvienos temos vienas iš rekomenduojamų autorių temą atitiko, tačiau antrasis – ne, pavyzdžiui, neaišku, kaip tėvo įvaizdis susijęs su K.Donelaičio poema „Metai“.
Sunku buvo išsėdėti su kauke, kuri trynė ausis
Abiturientas Herkus Valenta komentavo, kad pačios temos pasirodė nelabai sudėtingos, tačiau pripažino, jog reikėjo pasukti galvą, nagrinėjant rekomenduojamų autorių kūrybą. Geresniam pasiruošimui pakišo koją karantinas ir nuotolinis mokymas.
Pasirinkti temą jaunuoliui nebuvo sudėtinga, pagrindinis kirterijus jam buvo autoriai, kurių kūrybą išmanė geriausiai.
„Aš gerai išmokau septynis programos autorius. Pagal juos man atitiko tik viena iš keturių pasiūlytų temų – „Ką viešiname, o ką pasiliekame sau?“. Rėmiausi abiem rekomenduojamais autoriais – Šatrijos Ragana ir V. Mykolaičiu-Putinu. Šie autoriai iš moderniosios literatūros man yra artimiausi“ – džiaugėsi Herkus.
Vaikino pasirinkimą dar palengvino tai, kad samprotavimo rašiniui mokykloje jis skyrė daugiau dėmesio nei literatūriniam, tad ir jo struktūrą išmanė geriau.
Sunkiausiai Herkui egzamino metu buvo išsėdėti su kauke, kuri trynė ausis.
Rado sąsajų tarp koncentracijos stovyklų ir šiandienos karinių konfliktų
Abiturientas Rapolas Čereškevičius pasirinko kitą samprotavimo rašinio temą „Kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje?“. Rėmėsi abiem rekomenduojamais autoriais – B.Sruoga ir B.Krivicku.
Rapolas, kaip ir jo bičiulis, ruošėsi vien samprotavimo rašiniui. Pasak jo, strategija pasiteisino ir palengvino temos pasirinkimą.
„Man asmeniškai lengviau yra dėstyti savo mintis nei 200 žodžių aprašyti, ką mano kitas žmogus, gyvenęs kitoje epochoje,“ – atviravo vaikinas.
Tema jam pasirodė gana universaliai siejama su šiandienos realijomis.
„Grėsme galima įvardyti bet ką – tą patį koronavirusą, šiuo metu labai aktualias psichologines problemas, vieniškumo jausmą. Visgi pats rašiau apie mums tolimesnes, retesnes temas. B.Sruogos patekimą į koncentracijos stovyklą siejau su šiandienos kariniais konfliktais, kurie vis dar aktualūs, ypač – islamo pasaulyje,“ – įžvalgomis dalijosi moksleivis.
Nors minčių stigo, rėmėsi net keturiais autoriais
Abiturientė Valerija Protasevič pasirinko temą „Tėvo vaizdinys literatūroje“. Lietratūrinio rašinio žanras moksleivei atrodo artimesnis. Jai norėjosi remtis privalomais autoriais. Tėvų ir vaikų santykių, šeimos vertybių tema pakankamai dažnai sutinkama literatūros kūriniuose.
Kaip ir daugelis kalbintų moksleivių, V.Protasevič rėmėsi neprivalomuoju F.Kafkos kūriniu „Metamorfozė“, taip pat – V.Mykolaičio – Putino „Altorių šešėlyje“, J.Apučio apysaka „Erčia, kur gaivus vanduo“ bei A.Škėmos „Balta drobulė“.
Mergina pripažino, jog, nors į egzaminą atvyko rami, tačiau stigo minčių, dažnai „užstrigdavo“ bandydama suformuluoti sakinius. Galvą teko pasukti ir renkantis, kuriais autoriais remtis, prisimenant jų kūrinių siužetus.
„Literatūrinį rašinį iš dalies rašyti yra sudėtingiau. Samprotavimo rašinyje galima remtis šių dienų aktualijomis. Tačiau moksleiviui, kuris mokykloje labiau pasinėrė į kūrinius nei į moralės reikalus, literatūrinis rašinys gali būti priimtinesnis,“ – savo pasirinkimą argumentavo V.Protasevič.
* * *
Straipsnį parengė Aistė Borjas
El.paštas: aiste.borjas@gmail.com
