Šių metų rašinių temas galite rasti čia.
Moksleivių įspūdžius rasite čia.
Temos platume – ir privalumas, ir pavojus
Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė mano, jog šių metų egzamino temos buvo pakankamai plačios. Joms buvo galima pritaikyti nemažai autorių, ne tik tų, kurie buvo rekomenduojami. Temos dėkingos moksleiviams, kurie tikisi tiesiog išlaikyti egzaminą, bet kartu ir tiems, kurie samprotauja giliai, kelia egzistencinius klausimus, nagrinėja filosofinį kontekstą.
Iš kitos pusės, temos platumas turi savo pavojų. Jas buvo būtina susiaurinti, apsibrėžti, kurie aspektai bus nagrinėjami. Turėjo būti atrastos jų tarpusavio sąsajos. Šioje vietoje galėjo kilti problema.
Pasak mokytojos, kitas šių metų temose buvo pavojus nuslysti į pernelyg paviršutinišką analizę. Moksleiviams galėjo būti sudėtingiau atrasti gilesnių kontekstų. Tokiais atvejais mokiniai vietoj samprotavimo neretai pasineria į kūrinių siužeto atpasakojimą.
Vilniaus Licėjaus mokytoja ekspertė Vida Lisauskienė mano, jog Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra apskritai pats sunkiausias iš visų.
„Griežti ir jo vertinimo kriterijai. Mokinys turi pats suprasti temą, apsibrėžti jos ribas, pasirinkti tinkamus autorius. Žinoma, mokiniai renkasi autorius, kuriuos geriausiai moka, tačiau pataiko pasirinkti ne visada. Jis turi pats išsianalizuoti temą ir rasti svarbiausius žodžius jai apibūdinti,“ – dalyko problematiką atskleidžia V.Lisauskienė.
Mažai kūrinių vaizduoja teigiamą tėvo paveikslą
Mokytojai L.Bručkienei kebliausia tema pasirodė „Tėvo vaizdinys literatūroje“.
„Literatūroje dažniausiai sutinkami neigiami tėvo pavyzdžiai, išskyrus galbūt K.Donelaitį. Nors ir ten tėvo paveikslas išreikštas netiesiogiai. Norint tarpusavyje lyginti neigiamus tėvo paveikslus, reikia atrasti, kuo jie skiriasi. Tai yra gerokai sunkiau nei lyginti kūrinius kontrasto principu,“ – slidžius temos niuansus atskleidžia mokytoja.
Jai antrino ir kolega Kauno Jėzuitų gimnazijos mokytojas Mindaugas Grigaitis.
„Moksleiviai yra įpratę lyginti pozityvius ir negatyvius aspektus. Šiuo atveju pozityvaus tėvo įvaizdžio literatūroje reikėjo gerai paieškoti, tačiau surasti buvo galima,“ – svarstė mokytojas.
Kurio autoriaus kūrinyje buvo galima rasti teigiamą tėvo įvaizdį, atskleidžia Kauno „Saulės“ gimnazijos mokytoja ekspertė A.Kondrotienė.
„Galima buvo remtis J.Biliūno „Ubagu“, kur sūnus išvaro tėvą. Taip pat įmanoma rasti sąsajų su J.Apučio novele „Vakarėjant gražios dobilienos“, kur vaikas rūpinasi sergančiu tėvu. Pasirinkus šiuo du kūrinius, galima atskleisti priešpriešą tarp jų herojų – vienas išmeta tėvą iš namų, kitas – nuoširdžiai juo rūpinasi, veža tėvą pas gydytojus,“ – interpretavimo galimybę išryškina mokytoja.
Viešumo – privatumo dilema užkoduota autorių biografijose
Pasak mokytojos A.Kondrotienės, tema „Ką viešiname, o ką pasiliekame sau?“ jai pačiai ir jos kalbintiems moksleiviams pasirodė sudėtinga. Rekomenduojamus autorius šia tema buvo galima atskleisti, nors tai nebuvo lengva. Reikėjo susiaurinti, išsirankioti iš skirtingų autorių reikiamus temos aspektus. Pavyzdžiui, V.Mykolaičio-Putino herojus Liudas Vasaris ne visada galėjo parodyti, ką iš tiesų jaučia. Slėpdamas savo jausmus, jis rašė dienoraštį.
„Sąsajų buvo galima atrasti ir su paties autoriaus biografija. Besimokydamas kunigų seminarijoje, V.Mykolaitis-Putinas pamatė, kaip jo bendramoksliai persekiojami dėl patriotinės poezijos. Tuomet savo kuriamus eilėraščius, dienoraštį jis pats ėmė slėpti,“ – rašytojo biografija remiasi mokytoja.
Visgi A.Kondrotienei kyla klausimas, ką reiktų viešinti. Kartais, savo minčių paviešinimas atsigręžia prieš patį žmogų. Čia buvo galima paslysti. Siejant minėtą temą su šiuolaikiniu gyvenimu, galima buvo kalbėti apie tai, kad dabar norime viską viešinti. Tačiau galbūt reikėtų šį tą ir pasilikti sau, neatskeisti visuomenei, atrasti tinkamą santykį?
Paminėjus, kad kai kuriuos apklaustus moksleivius sutrikdė rekomendacija temą „Ką viešiname, o ką pasiliekame sau?“ sieti su Šatrijos Raganos kūryba, mokytojai pateikė savo paaiškinimus.
„Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“ parašyta autobiografiniais motyvais. Mamatės prototipas yra Šatrijos Raganos mama,“ – teigia L.Bručkienė.
Ją papildo M.Grigaitis. Jo nuomone, Šatrijos Raganos apysakos herojė mamatė nieko neviešino. Savo jausmus ir vidinius konfliktus aprašė dienoraštyje.
„Išgyvenimus ji slepia dėl to, kad jų viešinimas parodytų jos egocentriškumą ir sukurtų įtampą šeimoje. Pagal mamatės vertybių sistemą tai būtų yda, dorybės pažeidimas,“ – interpretavo mokytojas.
Mokytoja A.Kondrotienė taip pat pritaria kolegai, teigdama, jog Šatrijos Raganos herojė, gyvendama šeimoje, taip pat daug ką slepia nuo vyro bei vaikų, viduje jaučiasi vieniša.
Kasdienybės vaizdavimas literatūroje – kietas riešutėlis
Mokytojas M.Grigaitis mano, jog literatūros rašinio temoje „Kasdienybės vaizdavimas literatūroje“ pasiūlytas gana sudėtingai rašęs autorius Marius Katiliškis. Dažniausiai šis autorius nėra nagrinėjamas iš kasdienybės perspektyvos, to nėra nurodyta ir programoje. Tad mokiniui belieka pačiam gerai išanalizuoti kūrinį ir išmąstyti. Kita vertus, mokinys galėjo savo nuožiūra pasirinkti kitą autorių.
Kur ir kaip buvo galima pritaikyti F.Kafką?
Mokytojo M. Grigaičio manymu, F.Kafka buvo labai tinkamas autorius temai „Tėvo vaizdinys literatūroje“. Tėvo ir sūnaus santykis yra viena pagrindinių kūrinio „Metamorfozė“ temų. Tačiau samprotavimo rašinio temoms F.Kafka atrodo pritemptas variantas. Vėlgi, neaišku, kuriuos F.Kafkos kūrybos aspektus išplėtojo moksleiviai. Galbūt jie sugalvojo kažką originalaus ir pagrįsto. Geriau pagalvojęs, mokytojas priduria, kad temoje apie viešinimą galbūt buvo galima pritaikyti F.Kafkos kitus kūrinius ar net autobiografijos motyvus.
„Pats F.Kafka buvo labai uždaro būdo. Jis taip vengė viešintis, kad net norėjo sudeginti savo kūrinius. Jei mokinys autorių pritaikė šiuo požiūriu, tai yra tinkama. Viskas priklauso nuo argumentų,“ – rašytojo biografijos detales atskleidžia M.Grigaitis.
A.Kondrotienė, pritardama kolegai, teigia, jog F.Kafka tiko remtis temoje apie tėvą. Čia ji taip pat pabrėžia F.Kafkos autobiografiją.
„Rašytojo santykiai su tėvo buvo labai komplikuoti. Yra išlikęs F.Kafkos tėvui rašytas laiškas. Įtampa atsispindi ir autoriaus kūryboje. Pavyzdžiui, scena, kuomet tėvas paleidžia obuolį į Gregorą,“ – dalijasi išmintimi mokytoja.
Grėsmių temai – platūs literatūros ir istorinio konteksto horizontai
Pasak mokytojos A.Kondrotienės, panašu, jog dauguma jos mokinių ir jų draugų rinkosi antrąją samprotavimo rašinio temą „Kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje?“. Ji moksleiviams pasirodė lengvesnę.
Mokytojai V.Lisauskienei tema apie grėsmes pasirodė turinti daug interpretavimo galimybių.
„Grėsmės temai labai lengva rasti sąsajų, kadangi visa mūsų tautos istorija buvo kupina grėsmių. Tad išmanančiam istoriją mokiniui ši tema neturėjo būti sunki. Visgi tema labai plati ir buvo būtina ją siaurinti, ar kalbama apie grėsmes vadovui, ar menininkui, nuspręsti kuris istorinis kontekstas bus naudojamas, lyginamas,“ – įžvalgomis dalijosi V.Lisauskienė.
A.Kondrotienei atrodo, jog buvo nesudėtinga rasti šios temos sąsajų ir su rekomenduojamais autoriais.
„Tiek B.Sruoga, tiek B.Krivickas gyveno karo metais didžiulių grėsmių akivaizdoje. Kai kurie moksleiviai šioje temoje rėmėsi ir J.Biliūno apysaka „Vagis“. Pagrindinis jos veikėjas sureaguoja į grėsmę aršiai, užmušdamas į namus įsibrovusį vagį. Šiuo atveju herojus pasielgė spontaniškai, tuo tarpu B.Krivicko kūriniuose kova yra sąmoninga,“ – lygina A.Kondrotienė.
Visgi moksleiviams šioje temoje derėjo atkreipti dėmesį į klausimą „kaip“, kas nurodo, jog rašyti reikėjo apie elgesio būdus. Viena ar kita grėsmė iš žmogaus reikalauja tam tikro pasirinkimo. Mokytoja pabrėžia, jog svarbu buvo rašyti apie žmogaus elgesį, o ne kas jam nutinka.
* * *
Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiemet vyksta nuo birželio 7 d. iki liepos 2 d.
Pilną pagrindinės sesijos brandos egzaminų tvarkaraštį rasite čia:
Kur stoti | Paskelbtas 2021 metų brandos egzaminų tvarkaraštis
Detalų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkaraštį rasite čia:
Kur stoti | LAMA BPO paskelbė detalų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkaraštį
* * *
Straipsnį parengė: Aistė Borjas
El.paštas: aiste.borjas@gmail.com
