Iš streso pamiršo žiūrėti į užrašus
Kauno KTU gimnazijos abiturientas Mindaugas Minderis pasakojo, kad jam teko laimė atsakinėti pačiam pirmam iš ryto. Iš pradžių paskirtu laiku jis nebuvo labai patenkintas, tačiau vėliau pasidžiaugė, jog greitai „nukrito akmuo nuo širdies“.
Mindaugui teko monologo tema apie prancūzų kalbą bei užsienio kalbų mokėjimo privalumus. Buvo pateiktas grafikas, kiek studentų iš Lietuvos dalyvauja tarptautiniuose prancūzų kalbos olimpiadose. Po grafiku užduotas klausimas, ar manote, jog šis skaičius ateityje didės.
Tema, pasak Mindaugo, pasitaikė gana specifinė. Jis pasirašė kalbėjimo planą, tačiau jautė tokį stiprų stresą, kad kalbėdamas pamiršo net pasižiūrėti į užrašus. Visgi egzaminas praėjo gana sklandžiai. Vaikinas, net ir nepasižiūrėjęs į užrašus, iškalbėjo beveik 4 minutes – maksimalų monologui skirtą laiką.
M.Minderis pasakojo, kad jo draugų rate daug kas pradėjo domėtis prancūzų kalba. Minėjo jos patrauklumą, mat kalba yra gražiai skambanti, romantiška. Kita šios kalbos populiarumo priežastis, kurią minėjo abiturientas, yra tai, kad nemažai jaunų žmonių ruošiasi studijuoti Prancūzijoje. Tai galėtų paskatinti jaunuolius aktyviau dalyvauti prancūzų kalbos renginiuose.
Teko sudėtingesnė tema apie gamtos mokslus
Kauno VDU „Rasos“ gimnazijos abiturientei Gretai Baliutavičiūtei teko viena iš sudėtingesnių monologo temų – apie gamtos mokslus. Klausimo aprašyme pateikta informacija, kad iš Lietuvos tik keletas studentų dalyvauja tarptautinėse gamtos mokslų olimpiadose. Nuo 2017 iki 2020-ųjų yra dalyvavę tik 24 studentai iš visos Lietuvos. Klausime keliama problema, kad jauni žmonės nebesidomi gamtos mokslais, nei kas vyksta su gamta plačiąja prasme. Buvo klausiama, kaip tokią problemą reikėtų spręsti, kodėl ji yra svarbi.
Greta pasakojo, kad pati nelabai aktyviai domisi gamtos mokslais, nes širdis labiau linksta prie socialinių bei humanitarinių mokslų sričių, tačiau moksleiviai, kurie planuoja stoti į mediciną, aktyviai domisi anksčiau minėtais.
Džiaugėsi tema apie gyvenimą kaime
Jonavos senamiesčio gimnazijos abiturientė Viltė Mataraitė gavo gana dėkingą monologo temą – apie gyvenimą kaime. Kaip įprasta pastaruosiu kelis metus, prie klausimo buvo pateikta diagrama, kurią reikėjo pristatyti ir atsakyti į papildomus klausimus. Buvo klausiama nuomonės apie tai, ar ateityje daugiau žmonių kraustysis iš miestų į kaimus, ar žmonės yra laimingesni, gyvendam kaimuose.
Mergina išreiškė nuomonę, kad žmonės ir toliau kraustysis iš kaimų į miestus dėl didesnės darbų pasiūlos bei laisvalaikio veiklų įvairovės. Tačiau kaimiečiai yra laimingesni, nes gyvena gamtos prieglobstyje, jų aplinkoje mažiau triukšmo, grynesnins oras. Pasak jos, ši tema buvo palanki ir tiems, kurie neturi daug specifinių žinių ar nemoka sudėtingų žodžių.
V.Mataraitė prieš egzaminą šiek tiek pasikartojo dažniau pasikartojančias frazes, kurias galima pritaikyti, kalbant apie grafikus, tačiau iš esmės pasitikėjo per mokslo metus jau sukauptomis žiniomis. Jai taip pat pasisekė, kad gavo dialogo partnerę iš tos pačios klasės, tad joms pavyko susitikti valanda anksčiau ir pasipraktikuoti.
Dialoguose vyravo plakatai ir ekologijos temos
Mindaugas su pašnekove gavo dialogo temą apie plastiko taršą. Jie aptarė, koks plakatas paskatintų žmones naudoti mažiau plastiko ar jį perdirbti, siekiant, kad mažiau taršos patektų į aplinką.
Vaikinas džiaugėsi, kad jam pasisekė gauti gerai pažįstamą dialogo partnerę. Dėl to abu pašnekovai kartu jautėsi jaukiai, nebijojo vienas kito.
Gretos, kaip ir Mindaugo, dialogui teko aplinkos taršos tema – apie šiukšlių problemą. Užduotis prašė pasikalbėti apie organizuojamą renginį šiukšlinimo tema bei jo viešinimą. Pašnekovai sugalvojo pagaminti informacinius plakatus, dalintis žinutėmis per socialinių tinklų nuomonės formuotojus. Jie taip pat turėjo idėją įvesti šiukšlinimo mokestį, bet šios temos atsakinėjimo metu nelabai pavyko išvystyti.
Po egzamino pasikalbėjusi su draugais, G.Baliutavičiūtė girdėjo, kad dialoguose šįryt vyravo ekologijos temos sukonkretintomis potemėmis – apie šiukšles, apie plastiką, apie žaliąsias zonas Lietuvoje. Dėl pastarosios temos, pasak merginos, moksleiviai jautėsi pasimetę. Jos bendramoksliai ne visai suprato, ar turimi omenyje medžiai, ar koronaviruso žaliosios zonos.
Dialogo temos reikalavo specifinio žodyno
Viltei tekusi dialogo tema pasirodė labiau nišinė, reikalavusi tispecifinio žodyno. Buvo prašoma su partnere aptarti, kaip padidinti žmonių susidomėjimą sveika gyvensena, aptarti jos svarbą, pagrįsti, kodėl šios idėjos yra efektyvios ir sukurti plakatą, pakelsiantį visuomenės susidomėjimą šia tema.
Merginos kalbėjosi apie šių dienų pagundas gyventi nesveikai, valgyti greitą maistą, apie tai, kad sportuojantys žmonės yra laimingesni dėl judėjimo metu išsiskiriančių endorfinų, apie sveiką ir skanų vegetarišką bei veganišką maistą.
Pasikalbėjusi su klasiokais, Viltė taip pat pastebėjo, jog dauguma dialogo temų buvo susijusios su ekologija. Pasak jos, šios temos nėra lengvos, reikalauja mokėti daug specifinių temos žodžių.
Vis dar girdimi nesmagūs atgarsiai iš rašymo dalies
M.Minderis anglų kalbos VBE kalbėjimo dalimi liko iš esmės patenkitas, ko negalėtų pasakyti apie klausymo, skaitymo ir rašymo dalį.
Jaunuoliui užkliuvo tiek klausymo, tiek rašymo užduotys. Pasak jo, klausymo dalyje buvo labai neaišku, ką reikėjo išgirsti. Po egzamino bediskutuodamas su draugais ir bendraklasiais, Mindaugas pastebėjo, kad labai daug moksleivių suklydo konkrečiose klausymo užduoties vietose.
„Esė užduotis buvo netikėta, nes per pastaruosius dešimt metų abiturientai nėra gavę tokio tipo užduoties egzamine. Taip pat šiemet nebuvo, kaip įprasta anksčiau, skliausteliuose parašytas esė tipas. Seniau gavę užduotį moksleiviai žinodavo, ką reikia rašyti. Šiemet aišku, kaip esė turi atrodyti, kaip atsakyti į problemą, aišku anaiptol nebuvo,“ – pastebėjo vaikinas.
Mindaugas, net ir besiruošdamas tarptautiniam IELTS anglų kalbos egzaminui, su tokio tipo esė iš esmės nebuvo susidūręs. Toks egzamino sudarytojų pateiktas siurprizas pakenkė ir esės turiniui, ir žodynui.
Greta taip pat jautėsi sutrikusi dėl klausymo, skaitymo ir rašymo dalies. Pasak merginos, esė tipas buvo per sudėtingas mokyklos (B2) lygiui. Ją išgelbėjo pasiruošimas aukštesniojo lygio (C1) tarptautiniam anglų kalbos egzaminui.
Taip pat buvo bėdų su klausymo dalimi. Mergina skundėsi „tragiška“ įrašo kokybe bei garsiai egzamino metu žolę už lango pjaunančiais darbininkais.
* * *
Kitų abiturientų anglų kalbos VBE kalbėjimo dalies egzaminavimas laukia birželio 22 ir 23 d.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiemet vyksta nuo birželio 7 d. iki liepos 2 d.
Pilną pagrindinės sesijos brandos egzaminų tvarkaraštį rasite čia:
Kur stoti | Paskelbtas 2021 metų brandos egzaminų tvarkaraštis
Detalų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkaraštį rasite čia:
Kur stoti | LAMA BPO paskelbė detalų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkaraštį
* * *
Straipsnį parengė: Aistė Borjas
El.paštas: aiste.borjas@gmail.com
