Dieną ar dvi iki egzamino

  • Nereikia persistengti prieš patį egzaminą. Tikriausiai jau ir taipnemažai mokėtės, lankėte konsultacijas. Intensyviai mokantis paskutinę minutę, gali atsirasti pervargimas ir savotiškas „apsinuodijimas“ žiniomis. Pirmas dalykas, ką reikia atsinešti į egzaminą, yra švari, pailsėjusi galva. Dėl to R.Ramanauskas rekomenduoja gerą pusdienį iki egzamino nieko nesimokyti.
  • Iki to laiko galima persižiūrėti pamokose darytus darbus, pasikartoti primirštus dalykus. Peržiūrėti mokykloje nagrinėtus šaltinius (žemėlapius, karikatūras), perskaitykite klausimus prie jų, pasižiūrėti, kokius atsakymus užsirašėte. Tačiau persistengti tikrai nereikia. Tai naudos neduos.
  • Paprastai istorijos mokytojai prieš egzaminą mokiniams pateikia svarbiausias programines datas. Patartina tas datas kelis kartus persirašyti (pageidautina – ranka) ir pasikabinti keliose vietose – tualete ant durų, prie savo darbo stalo, prie veidrodžio vonioje, virtuvėje ant šaldytuvo. Tokiu būdu jos visąlaik šmėžuos prieš akis. Žvilgsnis savaime vis užklius už datų ir jas įsiminsite lengviau, be mechaninio „kalimo“.
  • Eidami gatve, vis pasižiūrėkite į automobilių numerius. Pridėkite priekyje vienetą ir pasižiūrėkite, ar tas numeris jums asociuojasi su kuria nors data.
  • Pasigaminkite korteles ant storesnio popieriaus, kurių vienoje pusėje – data, kitoje – įvykis, paaiškinimas. Išmaišykite jas kaip žaidimo kortas, pasidėkite datomis į viršų, traukite ir bandykite prisiminti, kas įvyko tuo metu. Atvertę kitą kortelės pusę, pasitikrinkite, ar teisingai atsakėte. Galite atversti korteles ir įvykiais į viršų ir bandyti prisiminti jų datas.

Egzamino metu

  • Egzaminas reikalauja ne tik žinių, bet ir gebėjimo jas taikyti – segebėti skaityti, suprasti ir atsakyti tinkamai. Svarbu atsakyti būtent į tai, ko klausiama. Vadinamoji išvystyta „atsakinėjimo kultūra“ – tai mokėti atsakyti trumpai, aiškiai ir konkrečiai tai, ko prašoma. Mokiniai dažnai bando atpasakoti viską, ką žino, bet ne visada tai, ko yra klausiama.
  • Kartais į klausimą galima atsakyti, vien tik atidžiai perskaičius šaltinį, netgi neturint specifinių žinių. Šaltinyje dažnai rasite tai, ko prašoma. Dėl to gerai išstudijuokite pateiktą medžiagą.
  • Dalis klausimų egzamine prašo tam tikrų istorinių asmenybių ar įvykių vertinimo. Nepamirškite vertinti iš konkrečios pozicijos, pavyzdžiui, valstybės, regiono, moralės, religijos perspektyvos. Pavyzdžiui, „Molotovo – Ribentropo paktas buvo naudingas Sovietų sąjungai ir nacistinei Vokietijai. Jos abi šiuo paktu užsitikrino savo strateginius interesus. Tačiau šis paktas buvo pragaištingas Rytų Europos valstybėms, kurias šios dvi diktatūros pasidalino“.

 

Kitaip sakant, svarbu rasti atskaitos tašką, iš kurio atliekamas vertinimas.

 

Jei prašoma įvertinti Renesansą ir Baroką, reikia žiūrėti iš kultūrinės perspektyvos. Jei reikia įvertinti katalikybės ir protestantizmo kovą, žvelkite iš religinės pozicijos, vertinkite arba iš katalikų, arba iš protestantų pozicijos. Norint teisingai pasirinkti vertinimo atskaitos tašką, svarbu teisingai suvokti šaltinio ir klausimo kontekstą. Klausimai yra formuluojami su užuomina, ko sudarytojai tikisi iš egzaminuojamo mokinio. Tereikia atidžiai įsiskaityti į klausimą.

 

  • Šaltiniai ir klausimai istorijos egzamine pateikiami grupėmis, blokais (pavyzdžiui, po 10 klausimų). Nepulkite atsakinėti į pirmąjį klausimą, neperskaitę dešimtojo. Pirmiausiai perskaitykite visus bloko klausimus. Gali atsitikti taip, kad 3 ar 5-as klausimas turės užuominą, kaip reikėtų atsakyti į 1-ąjį.
  • Tinkama laiko vadyba yra svarbi. Pasirinkite optimalų darbo tempą, kad spėtumėte atsakyti į visus klausimus juodraštyje ir perkelti juos į egzaminų lapą. Tačiau ir per daug neskubėkite.
  • Jeigu atsitiktų taip, kad neprisimenate reikiamo fakto, užsiblokavo atmintis, nerandate sprendimo, nesėdėkite beviltiškai prie to nesėkmingo klausimo. Palikite jį ir keliaukite toliau. Galbūt vėliau atmintis atsistatys ir pavyks prisiminti ar rasti mąstymo sprendimą ir atsakyti į tą klausimą.
  • Testo dalyje kartais atsiranda sunkiai paaiškinamų klaidų. Šioje dalyje moksleiviui užduodami 30 klausimų su 4 atsakymų variantais, iš kurių reikia pasirinkti vieną teisingą. Pasitaiko, kad iš pradžių moksleivis pažymi vieną atsakymą, o perrašydamas į atsakymų lapą, kažkodėl nusprendžia savo pasirinkimą pakeisti. Čia mokytojas siūlo pasitikėti savo pirminiu sprendimu, nes „kartais akis būna protingesnė už visą likusią galvą“. Pradžioje dažniau suveikia refleksinė fotografinė atmintis, leidžianti nesunkiai pamatyti teisingą atsakymą. Jeigu iš pradžių pažymėjote vieną atsakymo variantą ir neturite jokio konkretaus argumento, kodėl jis yra neteisingas, geriau palikite tą, kurį pažymėjote iš pradžių.
  • Jeigu nežinote atsakymo į testo klausimą, bandykite iš pradžių atmesti neteisingus variantus, t.y., spręsti atmetimo būdu. Jei galimų atsakymų lieka daugiau nei vienas, rinkitės tą, kuris savo kontekstu yra platesnis už kitus likusius.
  • Kartais klausimai formuluojami tokiu būdu, kaip, pavyzdžiui, „kuriame atsakymo variante teisingai išvardyti reiškiniai, faktai, pavardės ar kt.“. Čia reikia daugiau atidumo. Paprastai kiekviename iš neteisingų atsakymo variantų bent vienas elementas būna teisingas. Jei abejojate, pasižiūrėkite, ar tam pačiam įvykiui, laikmečiui ar panašiai gali būti priskirtas ir kitas atsakymo variantas. Dažnai šiuo atveju įmanoma logiškai išmąstyti atsakymą.
  • Nemaža dalis klaidų atsiranda ne dėl nežinojimo, bet dėl psichologinio streso. Pasistenkite į egzaminą žiūrėti tiesiog kaip į dar vieną kontrolinį darbą. Egzaminas taip pat yra mokymosi būdas.
  • Matykite klausimuose ne kliūtis, o galimybes. Praktiškai visos egzamino užduotys yra įveikiamos vidutiniam abiturientui. Kaip M.Mažvydas rašė „Katekizmo“ pratarmėje: „Broliai ir seserys, imkit mane ir skaitykit, ir tatai skaitydami permanykit“. Taigi, skaitykite atidžiai klausimus ir formuluokite atsakymus taip, kad „kiekvienam kvailiui“ būtų aišku, kas norima pasakyti. Taip būsite tikri, kad jus teisingai supras vertintojas.

Linkime sėkmės ir puikių rezultatų!

* * *

Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiemet vyksta nuo birželio 7 d. iki liepos 2 d.

Pilną pagrindinės sesijos brandos egzaminų tvarkaraštį rasite čia:

Kur stoti | Paskelbtas 2021 metų brandos egzaminų tvarkaraštis

Detalų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkaraštį rasite čia:

Kur stoti | LAMA BPO paskelbė detalų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkaraštį

* * *

Straipsnį parengė: Aistė Borjas

El.paštas: aiste.borjas@gmail.com