Naujasis žurnalas „Kuo būti 2022“

užsakyti žurnalą internetu, tiesiai į namus, galite spausdami šią nuorodą: https://www.kurstoti.lt/?eshop

(pristatymas nemokamas).

Žurnalas KUO BŪTI - tai abiturientams ir vyresniųjų klasių moksleiviams skirtas leidinys, kuriame rasite daugybę patarimų, įkvepiančių ir motyvuojančių istorijų, įdomių testų ir dar daug visko. Taip pat šiais metais tęsiame tik prieš metus žurnale atsiradusias naujas rubrikas: „Pasirinkimų vandenyne“ ir „Kitokios istorijos“.

Rubrikoje „Kaip pasirinkti?“

„Kuo būti“ kalbinami pašnekovai – garsūs verslininkai, verslo konsultantai, patyrę psichologai, savo srities profesionalai – dalijasi savo patirtimi, atskleidžia, koks buvo jų kelias nuo pasirinkimo iki šiandieninės situacijos, pataria besirenkantiems profesiją.

Išsiaiškink, ar nesi žuvis, bandanti lipti į medį

Vidas Bareikis yra atpažįstamas ne vienoje srityje ir tai nestebina, nes apie tokius sakoma „žmogus orkestras“. Vieniems V. Bareikis – muzikantas ir kompozitorius, kitiems – aktorius ir režisierius, o kiti galbūt geriausiai jį pažįsta kaip televizijos laidų vedėją.

„Visada vadovaujuosi savo nuojauta. Ji niekada nemeluoja, – sako žinomas dainininkas. – Dabartiniame pasaulyje, kuriame tiek daug informacinio triukšmo ir pasirinkimų, aš patariu įsiklausyti į savo svajones“, – sako aktorius.

O jei svajoji, pavyzdžiui, tapti daktaru ar profesionaliu aktoriumi, bet nepavyksta įstoti studijuoti, V. Bareikis pataria pirmiausia išsiaiškinti, kodėl nebuvai priimtas, ko pritrūko.

„Ištaisyk tuos minusus ir bandyk dar kartą. O jei supranti, kad neįstojai, nes buvai „žuvis, bandanti lipti į medį“, ir čia ne tavo veikla – tada ieškok vandens“, – pataria jis.

Nėra natūralių tiksliukų ar humanitarų – galime būti geri bet kurioje srityje

Toma Sabaliauskienė – kibernetinio saugumo sprendimus kuriančios įmonės „Nord Security“ rinkodaros vadovė, bendrasavininkė, investuotoja. Žmogus, kuriam labai patinka skaičiai. Nors, kaip pati sako, kadaise mintys sukosi tarp dviejų sričių – matematikos ir meno. Tačiau menų sferą ji nusprendė palikti laisvalaikiui, o į profesinį gyvenimą žengė su aukštąja matematika ir technologijomis – pasirinko informatikos studijas.

Kasmet bandoma atspėti, kokios profesijos bus aktualios, kitaip tariant, kokias profesijas galima traukti į ateities profesijų sąrašą. Informatika savo įvaizdį, kaip ateities profesijos, išlaiko jau seniai ir tame sąraše yra, tačiau, kaip pastebi T. Sabaliauskienė, nereikia į tai žiūrėti pernelyg siaurai.

„Kiekviena nauja potenciali technologija iškart sukuria naujų specialybių poreikį. Dažnai greičiau, nei tą poreikį gali išpildyti akademinė aplinka. Todėl informatikos ar inžinerijos žinių pagrindų turėjimas, veikiausiai yra vienas iš lengviausių būdų adaptuotis ir persiorientuoti į naujai atsirandančias ir todėl patrauklias sritis. Tai nereiškia, jog tik informatikai bus paklausūs ateityje – jau dabar akivaizdu, jog maisto pramonės, medicinos sektoriams reikės vis daugiau naujo talento“, – įsitikinusi T. Sabaliauskienė.

Neprivalai būti turtingas ir žinomas, kad būtum laimingas

Pasak vieno sėkmingiausių šiuolaikinio Lietuvos kino kūrėjų, režisieriaus ir scenaristo Tado Vidmanto, svarbiausia yra atrasti save ir būti laimingam.

Pasiteiravus, kokių savybių jaunam žmogui reikėtų turėti, kad galėtų kažką prasmingo nuveikti, jis nedvejodamas atsako: „Energija, motyvacija, smalsumas, optimizmas, drąsa klysti, stiprybė suklydus tęsti toliau, gebėjimas išklausyti ir mokytis iš labiau patyrusių ir daugiau suklydusių. Ir turbūt supratimas, kad gyvenimas yra ir turi būti sunkus. Išėjus iš tėvų namų į pasaulį, nebus lengva. Tai supratęs, turi du kelius: kaltinti aplinką, liūdėti ir pykti – arba tą aplinką keisti savo darbais ir pavyzdžiu. Aš pagarbą jaučiu tik pastariesiems, džiaugiuosi, kad tokių jaunuolių netrūksta.“

Rubrika „Pasirinkimų vandenyne“

Čia rasite du naujus straipsnius „Įstojau ne ten – ar tai pasaulio pabaiga?“ – stojant į vieną ar kitą specialybę būtų gerokai mažiau streso, jei nebijotume, kad įstosim „ne ten“. Abiturientams dažnai akcentuojama, kaip svarbu „gerai“ pasirinkti studijas – esą nuo to priklauso visa ateitis. Dviejų merginų istorijos (o tokių yra ir daugiau) rodo, kad įstoti „ne ten“ nebūtinai reiškia nesėkmę – jų abiejų mažas aplinkkelis neišmušė iš tikrojo kelio. O gal kaip tik – į jį atvedė?

Straipsnyje „Nori studijuoti užsienyje – durų neuždaryk!“ papasakosime istorijas, kad vis dažniau užsienyje studijavę jaunuoliai darbo ieškosi gimtojoje šalyje.

Rubrika „Mėgstamas darbas“

Čia rasite 15 interviu su daug savo srityse pasiekusiais profesionalais. Visi jie pasakoja apie savo profesijas, meilę darbui ir gyvenimą. Nuo ko viskas prasidėjo? Kada suprato, ką jiems veikti? Ar planavo? Kaip jiems sekėsi pasiekti tai, ko pasiekė? Kokia jų darbo kasdienybė? Ką jie gali patarti norintiems dirbti panašų darbą?

Gyvenimą reikia žaisti

Asmik Grigorian 2019 metais buvo pripažinta geriausia operos soliste pasaulyje. Jos muzikinis kelias prasidėjo Vilniuje, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje.

„Visada buvau ta diena gyvenantis žmogus. Kitaip sakant, plaukiau pasroviui. Iš pradžių buvau pianistė, vėliau – chorvedė. Norėjau būti ir balerina, – vardija A. Grigorian ir pabrėžia, – manau, svarbiausia, kad viskas, ką darydavau, man teikdavo džiaugsmą. Net jei jokių tikslų ar didelių svajonių neturėjau.“

Dabar A. Grigorian – aukščiausio lygio operos solistė, kurios geidžia geriausi pasaulyje teatrai. Tačiau iki šio taško atlikėjai reikėjo įveikti ne vieną kliūtį, kad išsiaiškintų, kur yra jos kelias. Ieškantiems atsakymų, ji turi vieną patarimą: „Mano vienintelė taisyklė, kuria vadovaujuosi, išsiaiškinu, noriu ar nenoriu kažką daryti. Jei nenoriu, vadinasi, tai ir nėra mano kelias.“

Savanorystė – prasmės paieškoms ir veiklų pasimatavimui

Savanorystė – neatlygintina veikla – populiarėja ne tik visame pasaulyje, bet įtraukia ir vis daugiau lietuvių. Mūsų šalyje gana dažnai ją renkasi ir jauni žmonės – nuo 14 iki 30 metų. Tokio jaunimo sulaukia „Carito“ organizacija. Ir labai nemažai.

„Dabar jauni žmonės, baigę mokyklą, nebe taip skuba stoti į aukštąsias mokyklas. Anksčiau net minčių nebuvo tarp mokslų daryti pertrauką. Dabartiniai laikai keičia jaunimo tapatumą pasaulyje. Jaunimas yra drąsesnis paieškoms, o savanorystė jiems labai tinka norint save išbandyti ar pasimatuoti kažkokią profesiją“, – teigia „Lietuvos Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

Savanorystės pliusai ir minusai yra labai individualus dalykas. „Jei tu pasiryžti ateiti savanoriauti, tai jau savaime yra didelis pliusas. Apsispręsti yra iššūkis. Nes tai dalis tavo laiko, kurį įprastai leidi su draugais ar mėgstamoje veikloje, tai dalis tavo įprastos kasdienybės, kurią tu sugalvoji iškeisti į kažką naujo, ko nepažįsti ir kas gali kelti tam tikrą nepatogumą, tačiau tik iš pat pradžių“, – tvirtina pašnekovė.

Minusai? Programuotojams minusų nėra...

Suprasti aukštųjų technologijų pasaulį daugeliui yra iššūkis. „Nustebinsiu, kad ne viskas taip baisu. Kompiuteriai ir programos turi savotiško žavesio, o šis darbas, patikėkite, praktiškai neturi trūkumų“, – pokalbį pradeda informacijų technologijų įmonės „TeleSoftas“ IT specialistė, programuotoja Agneta Višinskaitė.

Programuotojas arba programinės įrangos kūrėjas atsakingas už tam tikros programos kodo bei specialių įrankių kūrimą ir įgyvendinimą. Kitaip tariant, programavimo dėka mes galime apsipirkti elektroninėse parduotuvėse, žaisti žaidimus, o į kosmosą kyla palydovai. Elektroninės prekybos srityje dirbantys programuotojai dar turi sugalvoti ir kaip pritraukti klientą bei jį išlaikyti. Programuotojo darbas yra ir labai kūrybiškas, suteikiantis galimybę nuolat tobulėti ir kurti naujausius produktus bei taip leidžiantis pasinerti beveik į bet kokią pramonės sritį.

A. Višinskaitės teigimu, baigus informacines technologijas, galima tapti ne tik programuotoju, bet ir projektų vadovu, duomenų analitiku, kurti žaidimus ir dirbti pasaulinio lygio aukštųjų technologijų kompanijose.

Kai laisvės klysti nėra

Karininko keliu pasukęs Kazimiras Bogdanas dėl savo pasirinkimo teigia nė karto gyvenime nesuabejojęs. „Nors karyba – nelengvas užsiėmimas, nestinga ir rizikos, visgi profesija – įdomi, kupina širdį glostančių iššūkių“, – kuo nuoširdžiausiai sako Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas.

Pasiteiravus, kas karininko tarnyboje įdomiausia, K. Bogdanas sako, kad vienas patraukliausių dalykų – galimybė nuolat tobulėti, matyti bei įvertinti karinių veiksmų pasekmes.

„Nors kariniai konfliktai Lietuvoje seniai pamiršti, visgi padarinius matome ir šiandien, kai tenka valyti didžiules teritorijas nuo sprogmenų. Jos vis dar kelia žmonėms pavojų“, – aiškina sprogmenų neutralizavimo karininkas.

K. Bogdanas sako, kad būti išminuotoju – atsakingas, bet ne visiems tinkantis kelias. „Humanitarams, kuriems nesiseka matematika, technikos mokslai, kurie nesidomi istorija, geriau juo nesukti. Jei esate individualistas, nemėgstate dirbti komandoje, karininko kelias jums irgi netiks. Vargu, ar jausitės gerai šioje tarnyboje, jei labai branginate savo asmeninį laiką, nes tarnaujantys savo šaliai darbo valandų neskaičiuoja ir bet kurią akimirką yra pasirengę atlikti savo pareigą“, – atvirai sako Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas.

Pamatyti grožį kito žmogaus akimis

Plaukų stilistė, salono „MAD Beauty Squad“ įkūrėja Margarita Jakučinskaitė yra puikus pavyzdys, įrodantis, kaip svarbu atrasti savo stipriąsias puses ir kantriai, atkakliai skintis savo kelią į sėkmę. Interviu ji pasakoja apie savo karjeros pamokas ir pripažinimo kainą bei dosniai dalija patarimus svajojantiems apie jos profesiją.

„Galbūt kiekvienas „ne“ tave priartina prie tavo tikrojo „taip“, – prisimena kažkada pačiu laiku gautą padrąsinimą.

M. Jakučinskaitė pataria daug skaityti ir domėtis, ir ne tik apie plaukus, šukuosenas ar stilių, bet ir apie bendravimo psichologiją, spalvotyrą, biologiją, žmonių tipus. „Turi suvokti, jog esi pats sau verslininkas nuo pat pradžių, o kiekvienas tavo klientas – tavo bosas, padedantis pamatyti tavo stipriąsias ir silpnąsias puses. Svarbiausias pasiekimas šioje srityje – išmokti pamatyti grožį kito žmogaus akimis.“

Rubrika „Kitokios istorijos“

Savo „kitokias“ istorijas papasakos rašytoja ir žurnalistė Erika Umbrasaitė, „TrenkTuro“ vadovas Deividas Urbonavičius ir mokslininkė Inga Popovaitė.

Patirtis iš profesionalų lūpų

Patirtimi dalinsis ir daugiau ne mažiau garsių savo srities specialistų. Kaip atrasti savo pašaukimą, kaip pasirinkti savo tolimesnį profesinį kelią papasakos:

• ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis,
• filosofas, rašytojas, scenaristas Kristupas Sabolius,
• psichologai Algimantas Smailys ir Ugnė Juodytė,
• karjeros konsultantė Giedrė Valaitienė,
• „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

Taip pat apie savo specialybės subtilybes pasakos ir kiti „Kuo būti“ profesionalai:

• mokslininkė virusologė Ingrida Olendraitė,
• vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė,
• žurnalistė, LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė,
• inžinierius, technologijų įmonės „Teltonika Telematics“ Konstruktorių skyriaus vadovas Darius Mališauskas,
• viešbučio „Artagonist“ restorano virtuvės šefas Tadas Eidukevičius,
• chemikė, „Mars Lietuva“ pakuotės vystymo technologė Europos regionui Reda Meidienė,
• verslininkas, „Kilo Health“ startuolio įkūrėjas Tadas Burgaila,
• Lietuvos krepšinio rinktinės kineziterapeutas Petras Mikučionis,
• teisininkė, advokatė Ernesta Žiogienė,
• transportininkai Jurgita ir Rokas Anuškevičiai.

Taip pat šiais metais rasite interviu su žurnalo „Kuo būti“ veidu – nuomonės formuotoja (instagramere) septyniolikmete Simona Cymbaliukaite (@simonacym).

Testai

Žurnale rasite ir tris naujus testus. Siūlome atlikti 3 testus, kuriuos parengė Jums jau pažįstami psichologai: Algimantas Smailys, Diana Naikauskė, Indrė Kazlauskaitė-Nefė.

Naująjį žurnalą „Kuo būti 2022“ užsakyti internetu, tiesiai į namus (pristatymas nemokamas), galite spausdami šią nuorodą: www.kurstoti.lt/eshop