Iš didelio rašto išėjo iš krašto
Per pastaruosius 5 metus biologijos egzamine pateikiama vidutiniškai 2900 žodžių (2021 metais – 2825 žodžiai). Šių metų egzamine pateikti net 3392 žodžiai. Taigi, šiais metais mokiniai užtruko daugiau laiko skaitydami užduočių sąlygas. Susidaro įspūdis, jog egzaminas tikrino mokinių skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžius. Užduotys, nors ir skatino susitelkti į pateiktas sąlygas, tačiau jų ilgis galėjo nulemti didesnį mokinių nuovargį. Dėl šios priežasties savo energiją mokiniai išnaudojo ne geriausio atsakymo suformulavimui, tačiau bandymui suvokti užduočių sąlygas. Egzaminas turėtų skatinti asmeninių mokinio biologijos žinių ir gebėjimų atskleidimą, tačiau šis egzaminas dažniau skatino spėlioti, kokio atsakymo bus tikimasi, todėl daugelio mokinių sėkmė priklausys tik nuo vertinimo instrukcijos išsamumo.
Kai kurios užduočių formuluotės yra ne tik išskirtinai ilgos, bet ir painios. 5 klausimuose užduočių sąlygos buvo tokios abstrakčios, jog užduočių rengėjai bandė jas patikslinti su žodžių santrumpa „t.y“. Dalies testo klausimų formuoluotės yra ilgesnės už daugelio buvusių egzaminų III dalies klausimus. Pirma kūrybinė krizė (užduočių rengėjų) įžvelgtina egzamino testinėje dalyje, kurioje net 7 iš 20 klausimų prašoma pažymėti teisingą teiginį.
Nepamenu, kas buvo VBE
Jei Jungtinių Tautų klimato konferencijos temos buvo apibendrintos žodžiais: anglis, automobiliai, pinigai ir medžiai, tai šių metų biologijos egzaminą apibendrintų tokie žodžiai: anglies dioksidas, ATP sintezė, ilgos sąlygos ir mažai pinigų geresniems paveikslams. Anglies dioksidą atsakymuose reikėjo paminėti mažiausiai 6 kartus, o ATP sintezę (ląstelinį kvėpavimą) mažiausiai 4 kartus.
Sunku gauti 100, lengva gauti 50
Šiais metais padaugėjo užduočių, kurios vertos 2-3 taškų, todėl prognozuoju žymiai mažesnį šimtukų skaičių. Egzamino sunkumas nebūtinai priklauso tik nuo užduočių pobūdžio ar temų įvairovės, bet taip pat nuo vertinimo instrukcijos išsamumo ir daugiataškių klausimų kiekio. Šių metų egzaminas išsiskiria daugiataškių klausimų įvairove – dažnai buvo prašoma sukurti paaiškinimą, vertą 2-3 taškų. Kita vertus, šis egzaminas yra temiškai heterogeniškas, todėl aukščiausius rezultatus pasieks labai maža dvyliktokų dalis. Siekis pateikti labai skirtingas temas (nuo augalų, genų inžinerijos, gyvūnų iki žmogaus) yra sveikintina. Šių metų biologijos egzaminas puikiai iliustruoja, jog tik ankstesnių egzamino užduočių sprendimas nebūtinai atskleidžia temų ar užduočių tendencijas, kuriomis galime pasikliauti. Kita vertus, tam tikras turinio vientisumas turėtų būti siekiamybė, nes praėjusių metų egzamino pagrindą sudarė žmogaus biologijos temos, o šių metų egzamine dvyliktokams galėjo kilti klausimas: kur tos žmogaus temos?
Nebuvo tos pandemijos
Temų pasirinkimo prasme užduočių rengėjai nebuvo supratingi: egzamino užduočių pagrindą sudaro 11 klasės temos, kurias abiturientai mokėsi nuotoliniu būdu. Kyla klausimas, ar tikslinga buvo lengvinti praėjusių metų egzaminą ir ilginti užduočių išsprendimo trukmę, o šiais metais grąžinti senąją 3 val. trukmę, sukuriant daugybę užduočių iš 11 klasės kurso su ilgiausiomis visų laikų sąlygomis. Šie abiturientai, net dvejus metus prasimokę nuotoliniu būdu, laikė tikrai labai sunkų biologijos egzaminą.
Gerų paveikslų tikimės 2050-aisiais
Kai kurių paveikslų ir schemų kokybė pagerėjo, tačiau geriausiu atveju jos primena 2000-uosius metus, o ne 2022-ųjų metų grafinio dizaino standartus. Šiam egzaminui trūksta grafinio vientisumo. Jei užduočių rengėjai nusprendė reflekso lanką pavaizduoti šiuolaikiškai, tai širdžiai bei plaučiams pritrūko biudžeto. O gal pastangų? Kyla klausimas, kada bus atsisakyta primityviausių piešimo programų rengiant egzamino užduotis.
Keistenybės
Nemanau, jog daug mokinių mokyklose analizuoja filogenetinius medžius, nes ši tema paprasčiausiai nėra įvardinama egzamino programoje. Su evoliucijos tema užduočių rengėjai sau leidžia itin daug eksperimentuoti ir tai yra įrodymas, jog kiekvienas egzamino programos punktas gali būti suvokiamas labai plačiai. Galbūt egzamino programa ir suteikia mokymosi gaires, tačiau neatskleidžia būsimų užduočių pobūdžio.
Ketvirtame klausime apie gliukozės sintezę pasitelkiant rekombinantinę DNR buvo persistengta su klausimu: „įvardykite dvi rekombinantinės DNR dalis ir nurodykite jų funkcijas, sintetinant medžiagą X“. Arba virš 10 metų neturime klausimų iš genų inžinerijos, arba gauname visiškai neaiškų klausimą, kad daugiau neprašytume genų inžinerijos.
Pasirodo (anot užduočių rengėjų), žmogus kvėpuoja ne tik plaučiais, bet turi dar bent 2 kvėpavimo organus: „kurie dar du kvėpavimo organai būdingi B paveiksle pavaizduotą kvėpavimo sistemos dalį turintiems gyvūnams?“ Mokinių turėjo klausti apie kvėpavimo takų organus, nes pateikta formuluotė yra dviprasmiška.
Šešioliktas testo klausimas apie mutualizmą yra visiška mokslinė fantastika. Kai kurių žinomiausių sci-fi filmų siužetas yra trumpesnis ir suprantamesnis, nei šios užduoties sąlyga ir idėja, kurioje bandoma išrasti dviratį paprasta ekologine sąvoka „mutualizmas“.
Devynioliktas testo klausimas apie aplinkos talpą yra suformuluotas suprantamai, tačiau teisingi galėtų būti keli atsakymai.
