Perdegimo terminą 1974 m. pirmasis paminėjo psichologas dr. Herbertas Freudenbergeris, kuris jį apibūdino kaip „nesėkmę, nusivarymą nuo kojų ar išsekimą dėl pernelyg didelių energijos, jėgų ar išteklių poreikio“.
 
Abiturientų perdegimas – kas tai? 
 
Literatūroje dažniausiai nagrinėjamas kokios nors srities specialistų (pavyzdžiui, medikų) perdegimas, o mokinių perdegimui skiriama dar mažai dėmesio. Tačiau nuovargis, kai atrodo, kad niekam nebekyla rankos, tam tikru momentu paveikia daugelį mokinių.
 
Tai patvirtina ir psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas: „Į mus dėl mokymosi sunkumų jaunuoliai išties kreipiasi, perdegimas yra dažna besimokančių žmonių problema“, – patikina specialistas.
 
Perdegimas – tai akivaizdus tam tikros rūšies stresas, darantis neigiamą įtaką mokymosi rezultatams, motyvacijai ir t. t. Jis gali pasireikšti bet kurioje klasėje besimokantiems mokiniams, ypač kai jie jaučia, kad negali laiku spėti atlikti mokytojų skirtų užduočių ir produktyviai mokytis. Mokslo metams persiritus į antrąją pusę ir nenumaldomai artėjant egzaminams, akademinis perdegimas gali pasireikšti pačiais įvairiausiais būdais. 
 
Kaip atpažinti? Pagrindiniai perdegimo simptomai
 
M. Kriščiūnas teigia, kad būtent pervargimas gali būti išsiblaškymo ir atidėliojimo kaltininkas: „Ši sudėtinga būsena pasireiškia ne tik fiziniu nuovargiu, tačiau ir bendru organizmo išsekimu – gali tapti sunkiau susikaupti, prisėsti mokytis, dažnai norisi atidėlioti darbus ir analogiškai jaučiamas didelis stresas, jeigu reikiamų darbų nepasidarome. O su tuo jau nebeturime išteklių savarankiškai tvarkytis“, – pasakoja jaunimo problemas sprendžiantis psichologas. Jo teigimu, išsekimo, pervargimo situacijose visų pirma svarbu tai atpažinti ir atkreipti dėmesį.
 
Psichologas Mykolas Kriščiūnas / Asmeninio albumo nuotr.
 
Taigi, akivaizdžiausi mokinių perdegimo simptomai:
• išsekimas, nuovargis;
• apatija ir darbų atidėliojimas;
• nemiga, naktinėjimas neturint aiškaus tikslo;
• sąmoninga prasta mityba;
• motyvacijos atlikti užduotis trūkumas;
• dėl augančio nusivylimo didėjantis dirglumas;
• pasitikėjimo savimi trūkumas;
• galvos, raumenų skausmai;
• depresija ar nerimas;
• sumažėjęs noras rūpintis savimi;
• noras apskritai mesti mokyklą ir kt. 
 
Pasak „Jaunimo linijos“ atstovo M. Kriščiūno, kartais gali padėti ir paprastas pripažinimas bei leidimas sau jaustis pavargusiam: „Neretai keliame iššūkį ir spaudimą sau, kad dabar negalime būti pavargę ir be energijos. Pripažinus, kad esu perdegęs, šį spaudimą nuo savęs neretai nuimame ir turime galimybę ieškoti kitų alternatyvų, kurios mums padėtų“, – įsitikinęs specialistas.
 
Jausti stresą yra visiškai normalu kiekvienam abiturientui, tačiau išmokę jį valdyti gebėsite geriau susikaupti ir susigrąžinti aistrą mokslui ir apskritai gyvenimui.
Viliamės, kad šie patarimai padės išvengti perdegimo ar bent jau sumažins neigiamus jo padarinius. 
 
Būtinai darykite pertraukas
 
12-oje klasėje tvarkaraštis jau būna visiškai perpildytas, tačiau kasdien reikia rasti laiko pailsėti nuo galybės pareigų. 
 
Tikrai neįmanoma 24 valandas per parą skirti mokymuisi, skaitymui, rašto darbams ir visoms kitoms veikloms. Žinoma, bėgant dienai darysite pertraukas, kurių metu naršysite internete, atrašinėsite draugams ar žiūrėsite TV laidą, tačiau tokios pertraukos nepadės pailsinti kūno ir proto. 
 
Planuoti reikėtų net ir poilsį. Iš anksto numatyta veikla gali padidinti jūsų produktyvumą, padėti susigrąžinti dėmesingumą bei motyvaciją. Labai svarbu atrasti, kokio tipo pertraukėlės jums labiausiai tinka ir geriausiai atpalaiduoja. 
 
„Jei įmanoma – svarbu skirti laiko ir dėmesio sau, tam tikro poilsio. Tiesa, įtemptu laiku tai gali būti itin sudėtinga. Tokiu atveju svarbu turėti bent minimalias veiklas ar situacijas, kurios leidžia atitrūkti nuo streso šaltinio (visiems tai gali būti skirtinga – laikas su draugais, fizinis aktyvumas, muzika, filmai“, – teigia psichologas M. Kriščiūnas.
 
Raskite bendraminčių, o kartu – ir palaikymą
 
Kai pradedate nebepakelti programų krūvio, lengva pasijusti izoliuotam ir tarsi atskirtam nuo viso pasaulio. Taigi, imkitės priemonių ir bandykite suburti bendraamžius. Taip niekada nesijausite vieniši.
 
Kelios idėjos, kaip tai įgyvendinti:
 
• bendraukite su klasės draugais;
• suburkite mini studijų grupelę (pavyzdžiui, pakvieskite klasiokus, besirengiančius istorijos ar biologijos valstybiniam egzaminui, aptarti sunkumus);
• reguliariai bendraukite su draugais ir šeima;
• jei jaučiate poreikį, apsilankykite pas psichologą (tinka ir mokyklos).
 
Kartais gali atrodyti, kad bendravimui išeikvojami ir taip riboti energijos ištekliai, tačiau iš kitų žmonių kaip tik galime tos energijos įsikrauti. Vien dėl patiriamo streso nereikia nuo visų atsiriboti. 
 
Pasistenkite gyventi sveikiau
 
Perdegimą gali sukelti daugybė veiksnių. Kai kurių iš jų, pavyzdžiui, pamokų tvarkaraščio ar projektinių darbų, eliminuoti negalite, bet galite valdyti daugelį kitų dalykų. 
 
Trumpiau tariant, tinkamai maitindamiesi, mankštindamiesi ir pakankamai miegodami galite nuversti kalnus. 
 
Pusiau bemieges naktis dienos metu bandote kompensuoti energiniais gėrimais, o pagrindinis maistas – užpilamieji makaronai? Visas šis „gėris“ neteikia daug naudos nei fizinei, nei psichinei sveikatai. Taigi, jei susidarė įspūdis, kad rašome apie jus, laikas grįžti prie kiek sveikesnės mitybos. 
 
Skirdami laiko sveikesnei mitybai, mankštai ir miegui (bent 7–8 val.), būsite sveikesni, žvalesni ir geriau pasiruošę kibti į mokslus. 
 
Nubrėžkite ribas tam tikriems įpročiams, kurie tik gilina stresą
 
Tas ribas galima interpretuoti įvairiai. Keli patarimai, kaip tai realizuoti: 
 
• prieš miegą išjunkite telefoną ir kompiuterį;
• vakare nusistatykite laiką, po kurio nebeatsakinėsite į laiškus ir žinutes;
• mokykitės bibliotekoje, kavinėje ar kitoje viešoje erdvėje: taip atitrūksite nuo namų aplinkos;
• kartais galima pasakyti „ne“ papildomiems projektams ar pareigoms;
• produktyviai išnaudokite laisvadienius: turite iš tikrųjų atsipalaiduoti ir pailsėti.
 
Kai pradeda atrodyti, kad mokykla užvaldė visą jūsų gyvenimą ir nebeturite laiko atokvėpiui, laikas išbandyti įvairias taktikas. 
 
Gyvenkite dabartyje, išbandykite sąmoningumo praktikas
 
Sąmoningumas – tai ryšys su dabartimi, atsiribojimas nuo svarstymų apie praeitį arba ateitį. Kai esate susierzinęs, lengva sutelkti dėmesį į tai, kad nutiko praeityje, arba nuolat galvoti apie ateityje laukiančius iššūkius (pavyzdžiui, egzaminus).
 
Įkyrūs svarstymai, kas būtų, jeigu būtų, neduoda jokios naudos, tad mokykitės gyventi dabartyje. 
 
Sąmoningumo praktikavimas gali būti įvairių formų: tai ir joga, ir meditacija, ir kvėpavimo pratimai. Išbandę atrasite, kas jums labiausiai tinka ir patinka. Sąmoningumą galima ugdyti net ir be jokių išskirtinių praktikų: sutelkite dėmesį į kvėpavimą, savo judesius ir aplinką. Tai padės bent kiek įsikrauti. 
 
Straipsnio autorė – Rūta Anusevičienė