Ar internete įsigyta viešojo kalbėjimo įskaitos potemė tikrai bus kokybiška?
Pagrindinis pardavėjų tikslas – užsidirbti
Internetinių prekeivių tikslas – įdedant kuo mažiau pastangų ir laiko užsidirbti pinigų, tad labai dažnai ruošiant kalbėjimo potemes remiamasi internete viešai publikuojama informacija, kuri metai iš metų naudojama mokinių rašiniuose ir kituose rašto darbuose. Dažnai ji kopijuojama net ilgomis pastraipomis, tad, tikėtina, ši informacija net ir mokytojams nebebus nauja.
Savarankiškai kalbos tikrai nepasirašysite per porą valandų, o būtent tiek laiko ir užtrunka šios paslaugos teikėjai. Taigi gauti taip greitai paruoštą ir tiek kainuojančią kokybišką kalbą beveik prilygsta laimėjimui loterijoje.
Menka kalbos kokybė
Pirktose kalbose retai kada aptinkama kultūrinių, filosofinių, įvairių meno sričių kontekstų. Kitaip tariant, kalbos būna labai skurdžios, šabloniškos, buitiškos, nerišlios, jose gausu minčių šuolių. Todėl norėdami gauti kuo aukštesnį pažymį, moksleiviai kaip tik sulaukia priešingo efekto: svetima kalba kokybe toli gražu neprilygsta kruopščiai apgalvotai ir savarankiškai rašytai kalbai.
Kalboje išreikšta nuomonė gali kardinaliai skirtis nuo jūsų
Kažkieno kito parašytose kalbose gali būti jums nepriimtinų ir nesuprantamų idėjų, minčių. O kai kažkuo netiki ir pats žmogus, perteikti ir įtikinti kitus (šiuo atveju egzaminuotojus) – labai sudėtinga. Kalbą įsigijusiam abiturientui beveik neįmanoma argumentuotai atsakyti į egzaminuotojo pateiktus klausimus, pagrįsti nuomonę, nes jis tiesiog neturi kontekstinių žinių (tikėtina, ir nėra perskaitęs kūrinių, apie kuriuos kalba).
Mažai garantijų, kad klasės draugas neturės tos pačios kalbos
Verta atminti ir kuriozines situacijas, kai analogiškas kalbas įsigyja tos pačios mokyklos ir net klasės mokiniai (nors potemių pardavėjai teoriškai ir deda pastangas, kad tos pačios kalbos nepatektų į vieną mokymo įstaigą).
Ką apie pirktas kalbas mano lietuvių kalbos mokytojai ir korepetitoriai?
Lietuvių kalbos mokytojų nuomonė apie pirktas kalbas – labai skeptiška. Jie teigia, kad tai draudžiama, be to, mokinys apgauna tik pats save: iškart galima pastebėti, kai vidutinių gabumų dvyliktokas staiga tampa meistrišku oratoriumi: savaime aišku, kad kalbą rašė ne jis pats. Mokytojams taip pat tenka pastebėti, kad įsigytas kalbas mokiniai išmoksta mintinai, o pamiršus vos vieną kitą žodį visa kalba sugriūva lyg kortų namelis.
„Corepetitus“ korepetitorė Barbora, drauge su kolegėmis pasidalijusi patarimais, kaip ruoštis viešojo kalbėjimo įskaitai, atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais nemažai abiturientų nenori apsisunkinti ir ryžtasi kalbas tiesiog nusipirkti internete. Tačiau, mokytojos nuomone, perkantieji kitų žmonių paruoštas kalbas patys sau pasidaro vadinamąją „meškos paslaugą“.
Pagrindinis jos patarimas – rašyti kalbas patiems: „Rašydami kalbą daug labiau įsigilinsite į pasirinktus kūrinius, tai labai pravers VBE, nes bent jau 2 ar 3 kūrinius žinosite idealiai. Taip pat parašę ir išmokę kalbą, bent dalį jos atsiminsite dar ir egzamino metu, tad jeigu jūsų kalba ar kuri nors jos dalis bus tinkama VBE duotai temai, iš karto palengvės egzaminas – jau žinosite, apie ką ir netgi kaip rašyti, kuo pasiremti.“
Korepetitorė Barbora teigia, kad pačios rašyta kalba jai labai padėjo ruošiantis egzaminui.
„Corepetitus“ korepetitorė Barbora
Potemių rinka: kiek kainuoja nusipirkti kalbą lietuvių k. įskaitai?
Šiuo metu potemę galima įsigyti vos nuo 5 eurų. Tokias simbolines kainas yra nustatę kai kurie abiturientai, kurie dažnai perparduoda jau anksčiau įsigytus kalbėjimus.
Vienoje populiariausių tokio tipo paslaugą siūlančių interneto svetainių kalbą galima įsigyti už 13 eurų.
Kito paslaugų teikėjo tinklalapyje pageidaujantieji galės užsisakyti ir individualią kalbą. Tokia paslauga įkainota 19,60 Eur. Specialiuose laukeliuose galima nurodyti visus pageidavimus.
Abiturientai viliojami pačiais įvairiausiais būdais, akcijomis – pavyzdžiui, užsisakę kalbėjimo potemę, jie visiems mokslo metams gauna rašinių prenumeratą.
Ar kalbų pirkėjams gresia kokia nors teisinė atsakomybė?
Tiek perkant, tiek parduodant jau parašytas potemes visų pirma pažeidžiamas akademinio sąžiningumo principas.
Teisininkė Aušrinė Pasvenskienė teigia, kad, pavyzdžiui, baudų kalbas internete įsigiję moksleiviai gali ir išvengti, tačiau faktui išaiškėjus gali grėsti kiti nemalonumai: „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už mokslo darbų pirkimą moksleiviams nenumatyta. Pati norma suformuluota taip, kad atsakomybės išvengia ne tik asmenys iki 16 metų, bet ir pilnamečiai moksleiviai. Taip pat Mokslo ir studijų įstatyme mokykla nėra laikoma mokslo ir studijų institucija, todėl pagal šį įstatymą atsakomybė vėlgi negalėtų būti taikoma.“
Tačiau teisininkė atkreipia dėmesį, kad už darbų įsigijimą atsakomybė gali kilti iš kitų teisės aktų, pavyzdžiui, Švietimo įstatymo, kuriame numatytos mokinio teisės ir pareigos, taip pat vidinių mokyklos dokumentų, kuriuose nurodoma, kas gresia už etikos, sąžiningumo taisyklių pažeidimus. Mokinys gali gauti įspėjimą, jam gali būti neleidžiama laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ir kt.
Teisininkė Aušrinė Pasvenskienė
Apibendrinimas
Natūralu, kad kiekvienas abiturientas, ruošdamasis lietuvių kalbos įskaitai, patiria mažesnių ar didesnių sunkumų. Bet jų tikrai nepadės išspręsti potemės pirkimas. Kur kas geresnė išeitis – kreiptis į savo mokytoją arba ieškoti galinčio pakonsultuoti mokytojo, prašyti jo pagalbos renkantis autorius, patikimus šaltinius, kuriuose galima rasti argumentų, pagrindžiančių konkrečią problematiką, ir t. t.
Pirkti kalbos tikrai neverta. Parašę ją savarankiškai, egzamino metu jausitės kur kas tvirčiau, užtikrinčiau. Mažiau koją kiš ir jaudulys, nes savo kruopštų darbą reprezentuosite kur kas užtikrinčiau nei svetimą rašinį.
Straipsnį paruošė Rūta Anusevičienė
