Iki šios egzamino dalies likus vos kelioms savaitėms mokiniai tradiciškai pradeda nerimauti ir meta visas pajėgas pasiruošimui. Tiesa, kaip teigia anglų kalbos mokytojai, liaudis šįkart klysta, nes patarlė „ko neprivalgei, to neprilaižysi“ čia netinka. Yra net ne vienas techninis punktas, kurį galima patobulinti bent kiek intensyviau ruošiantis.
Numatykite, kada ir kaip mokysitės
Pasak anglų kalbos mokytojos Evelinos Tutlytės, keli iš sėkmės faktorių ruošiantis anglų kalbos egzamino kalbėjimo daliai – aiški dienotvarkė, planavimas ir rutiniškumas:
„Jeigu konkrečią dieną suplanavote pasimokyti, tą dieną reikėtų susidėlioti taip, kad mokymusi skirtumėte ne mažiau laiko, nei planavote. Tai itin svarbu ruošiantis egzaminui. Pavyzdžiui, išsikelkite sau tikslą: likus mėnesiui iki egzamino kiekvieną savaitę praktikuosimės su kitais abiturientais bent po valandą ar dvi. Aiškus planas, ką, kada ir kiek daryti, tikrai padės“, – pataria E. Tutlytė.
Anglų kalbos mokytoja Evelina Tutlytė
Organizuokite susitikimus su kitais egzaminui besiruošiančiais mokiniais ir daug diskutuokite
Iki kalbėjimo egzamino likus nedaug laiko pasiteisina dar vienas iš mokytojos metodų – susitikus su nedidele klasiokų ar bendraminčių abiturientų grupele 1 ar 2 kartus per savaitę susiorganizuoti diskusijų klubą:
„Nusistatykite laiką, t. y. kiek reikia kalbėti egzamino metu, ir pabandykite pasipraktikuoti tiek dialogo, tiek monologo temas. Tai padės sugeneruoti mintis, jūsų bendramoksliai galės identifikuoti klaidas, aišku, gal ne visas jas išgirs ir ištaisys, bet tai bus puiki praktika ir savęs padrąsinimas, leisiantis išsiaiškinti, kokiomis temomis galite laisvai šnekėti, ką pasakysite, kaip tai argumentuosite, kokį žodyną rinksitės, kokios bus reikalingos gramatikos potemės, kokias gramatines situacijas galima „įvelti“ konstruojant įvairius sudėtingus sakinius, kokius jungtukus vartoti ir kt. Galima bendrauti ne tik gyvai, bet ir internetu: šiuolaikinės technologijos puikiai leidžia tą daryti“, – patarimus dalija pašnekovė.
Mokytis – tik tikslingai
Žinoma, galima bandyti pradėti „nuo Ievos ir Adomo“, t. y. bandyti užglaistyti visas spragas, tačiau pedagogai pataria verčiau gerai išsistudijuoti kelerių praėjusių metų anglų k. egzamino kalbėjimo dalies užduotis ir savarankiškai ar su mokytoju joms pasiruošti.
„Alfa klasės“ anglų kalbos mokytojas Lukas Rakauskas teigia, kad imituojant, jog laikote praėjusių metų egzaminą, o ir paties kalbėjimo egzamino metu pirmiausia reikėtų labai gerai susiplanuoti savo kalbą. Pasirengimui mokiniai turi net 15 minučių. To laiko puikiai pakanka, kad būtų galima sudėlioti kalbos eigą, pastebėti duotų duomenų (teksto, diagramų, lentelių) tendencijas, sugalvoti prašomą (būtinai!) skaičių argumentų, apmąstyti, ką galima pasiūlyti oponentui dialoge.
Anglų kalbos mokytojas Lukas Rakauskas
„Žinodamas, ką tiksliai nori pasakyti, mokinys jaudinsis mažiau – juk turės aiškų veiksmų planą. Turinys visada yra svarbesnis už būdą (kurį aš vadinu kosmetika). Nors šis patarimas atrodo savaime suprantamas, netgi primityvus, iš patirties turiu pasakyti, jog kartais mokiniai tik permeta akimis klausimus, pamąsto, apie ką maždaug galėtų kalbėti, nieko nepasižymi ir leidžia sau visiškai laisvai improvizuoti. Deja, improvizacija ne visada atneša gerų rezultatų“, – teigia L. Rakauskas. Taigi, būtinai rašykitės pastabas, pasiruoškite planą.
E. Tutlytė teigia, kad puikus metodas savikontrolei – įsirašinėti savo kalbą ir paskui tą įrašą paklausyti: „Gerai viską išsistudijavę, išsianalizavę pastebėsite, ką galite papildyti, pakeisti, dar patobulinti“, – teigia ekspertė.
Vienas iš sėkmės faktorių – įsigilinti į pačią užduotį, identifikuoti raktinius žodžius
Dėl pernelyg didelio jaudulio mokiniai kartais neįsigilina, ko tiksliai jų prašoma, todėl lengvai gali nukrypti nuo temos. Pasak E. Tutlytės, kalbėjimo įgūdis Nr. 1 – gebėjimas suprasti raktinius žodžius:
„Kalbėjimo egzamine tie raktiniai žodžiai gali būti šie: apibūdinkite rezultatus, pakomentuokite, palyginkite. Pavyzdžiui, būna pavaizduoti procentai ir reikia analizuoti tuos rezultatus. Raktinių žodžių identifikavimas, suradimas, supratimas, kas po jais slypi – irgi labai svarbu. Jeigu pakomentuoti, tai ir komentuojame rezultatus, jeigu palyginti, lyginame atotrūkį, metus ir kt. Taip išpildote užduotį ir vertintojams įrodote, kad gebate įsigilinti į užduotis ir instrukcijas. Tai rodo atsakingumą ir pastabumą“, – įsitikinusi mokytoja.
Reikia aptarti ne pateikiamus informacijos šaltinius, o kalbėti konkrečia nurodyta tema
Tai, kad abiturientai kartais klaidingai interpretuoja užduotis, pritaria ir L. Rakauskas. Pasak jo, visų pirma derėtų įsidėmėti, jog monologinio kalbėjimo tema nėra duotas informacijos šaltinis (lentelė, diagrama, tekstas ar kt.). Tema yra nurodyta Topic skiltyje:
„Todėl ir apibendrinti reikėtų būtent temą, kurią plėtojate po duomenų analizės. Duoti šaltiniai tėra skirti sklandesnei temos įvesčiai. Tiesa, reikia paminėti, kad derėtų pasikartoti, kaip analizuojami duoti duomenys, koks žodynas vartojamas.“
L. Rakauskas duoda ir konkretų patarimą: tam gali padėti A. Raškauskienės, I. Ragaišienės ir R. Žemaitienės leidinys „Speaking for Exams“ arba kiti įvairūs nemokami internete prieinami autoritetingi šaltiniai. Tereikia į paieškos laukelį įvesti užklausą, pvz., describing bar charts, ir paieškoti profesionalų aptariamų pavyzdžių.
Ruošiantis egzaminui verta kartu mokytis ir kovoti su stresu
Streso valdymo praktikos ruošiantis anglų k. VBE kalbėjimo daliai – taip pat labai naudingos. Jokio vieno ar unikalaus metodo, padedančio valdyti stresą, nėra, bet verta paieškoti, kas konkrečiai jums padėtų suvaldyti stresą. Vis tik, pasak L. Rakausko, nedera ir visiškai atsipalaiduoti – mokinys ateina pademonstruoti žinių, tam reikia ir susikaupimo:
„Nors vieniems stresas kiša koją, kitiems jis gali būti ir labai naudingas. Jis gali suveikti kaip motyvacija: teko ir pačiam tuo įsitikinti, ir turėti mokinių, kurie patvirtino šį teiginį“, – patirtimi dalijasi mokytojas.
Straipsnį parengė Rūta Anusevičienė
