Mindaugas Jackevičius, delfi info
Praėjusią savaitę abiturientų laikyta kompiuterinio raštingumo įskaita ir dvyliktokus, ir specialistus pribloškė neregėta klaidų ir netikslumų gausa. Tuo tarpu Nacionalinis egzaminų centras (NEC) ramina, kad užduotis peržiūri sudaryta speciali komisija, o pati įskaita – pasirenkama, neturinti įtakos egzaminams.
„Apie pusė užduočių - taisytinos. Nuo ketvirtadalio iki trečdalio – klaidinančios. Tai – klaikiai blogas rezultatas. NEC įskaitos šįmet neišlaikė. Galima juoktis, jeigu nebūtų liūdna“, - DELFI konstatavo Matematikos ir informatikos instituto informacijos ir leidybos skyriaus vadovas, Vilniaus Jeruzalės vidurinės mokyklos informacinių technologijų mokytojas Aidas Žandaris.
Tokias išvadas jis padarė apibendrinęs savo ir kolegų pedagogų atsiųstas pastabas. Sumanymas padaryti užduočių analizę kilo dalyvaujant įskaitos priežiūros komisijoje, kai per petį matė, ką sprendžia mokiniai. „Buvo keisti vaikų veidai. Jeigu jie mato užduotyje klaidą, mano, kad klaida, bet nepatiki, jog ji gali būti“, - kalbėjo A. Žandaris.
Kaip teigiama išvadoje, užduotis rengė lietuvių kalbos požiūriu mažaraščiai žmonės, kurių kompiuterinis raštingumas – minimalus. Juos esą reikėtų siųsti į kompiuterinio raštingumo kursus su privalomu egzaminu minimaliai kvalifikacijai patvirtinti kursų pabaigoje.
Išvadoje pažymima, kad kai kurios užduotys - galvosūkių pobūdžio, todėl galimos olimpiadose, o ne įskaitose ar egzaminuose. „Parengtas testas – pasityčiojimas iš abiturientų bei juos šiam testui rengiančių mokytojų“, - teigiama išvadoje. A. Žandaris kelia klausimą, ko galima tikėtis iš valstybinio informacinių technologijų egzamino, jei užduotis rengs pati ar panaši komanda.
„Anksčiau didesnių nusiskundimų nebūta. Gal mes nesureagavome. Bet šį kartą padėtis labai prasta. Informavome ir ministeriją. Šitaip negalima“, - DELFI sakė Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos pirmininkas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Kompiuterių katedros docentas dr. Alfredas Otas.
Teisingi atsakymai du, galimas – vienas
Viena iš pateiktų užduočių buvo nustatyti, kuris iš išvardintų interneto adresų yra neteisingas:
www.usa.business.com www.humoras.top.lt/zuikis www.ids.eu www.kompiuteriųdalys.lt
Į DELFI kreipęsi abiturientai aiškino, jog NEC tikriausiai tikėjosi sulaukti atsakymo „www.kompiuteriųdalys.lt”. Dvyliktokai tikina, kad užduočių rengėjai suklydo: IDN („Internationalized Domain Name“) interneto adresai, kuriuose leidžiamos visos lietuviškos raidės, šalyje registruojami ir naudojami jau kuris laikas, tik tarp Lietuvos vartotojų dar nėra tokie populiarūs.
Kad mokiniai teisūs, patvirtina A. Žandaris. Pasak jo, visi tinklalapių adresai (jei jų sintaksę vertinsime tik tinklalapių adresų taisyklių pagrindu) užrašyti teisingai. „Juk vaikai seniai žino, kad „Žalgiris.lt“ – gyva svetainė, daug kas matė triukšmą dėl „švyturys.lt“. Lietuviški vardai jau seniai realiai gyvi“, - teigė specialistas.
Šį liapsusą jis vadino užduočių sudarinėtojų kompiuterinio raštingumo stoka – „naujienomis jis atsilikęs bent ketveriais metais“.
Kitoje užduotyje mokinių buvo klausiama, kuris elektroninio pašto adresas užrašytas teisingai:
www.kriste@gmail.com kristė@gmail.com www.kriste.gmail.com kriste@gmail.com
Pasak A. Žandaro, teisingai užrašyti pirmas ir ketvirtas elektroninio pašto adresai, tačiau reikia pasirinkti tik vieną. Anot jo, apskritai blogai, kai užduotyje pateikti pavyzdžiai su vienos elektroninio pašto sistemos adresais, mat esantys gmail.com adresų ribojimai nebūtinai taikomi kitose pašto sistemose.
Matematikos ir informatikos instituto darbuotojo teigimu, šios, kaip ir ankstesnės, užduoties rezultatai privalo būti anuliuoti.
Užduotis rengė mokytojai ir dėstytojai
NEC atstovė ryšiams su visuomene Aušrinė Lisauskienė patvirtino, kad dėl įskaitos užduočių sulaukta skundų. Dėl to nuspręsta sudaryti komisiją ir peržiūrėti atskirus klausimus. „Laukiame komisijos išvadų“, - sakė NEC atstovė.
A.Lisauskienė aiškino, kad įskaitų, kaip ir egzaminų, užduotis rengia autoriai, samdomi pagal autorines sutartis. Autorių grupė paprastai sudaroma iš mokytojų ekspertų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų. NEC atstovės žiniomis, kasmet laikyti įskaitą ryžtasi vis daugiau mokinių. Kadangi ji neprivaloma, mokiniai dažnai ją renkasi išbandyti jėgoms.
Dėl galimų klaidų, galutiniai įskaitos rezultatai nepaskelbti iki šiol. „Užtikriname, kad laikiusieji įskaitą nenukentės, atsižvelgus į ekspertų išvadas sprendimai bus priimti moksleivių naudai“, - teigiama informacinių technologijų mokytojams NEC išplatintame pranešime.
Kompiuterinio raštingumo įskaitą laikė per 18 tūkstančių abiturientų.
Ragina leisti laikyti ECDL
A. Žandaris mano, kad šįkart iki galo buvo garantuojamas užduočių slaptumas, tačiau nepavyko parinkti tinkamų užduočių rengėjų.
Paprastai užduotys rengiamos dviem etapais: viena komanda parengia užduotis ir baigia darbą, tada kita komanda užduotis tikrina, į jas pažvelgia kritiškai. „Kyla įtarimas, kad antros stadijos nebuvo“, - spėjo pašnekovas.
„Atrodo, kad buvo didelė skuba – su tokia skuba galėtų būti juodraštinis variantas“, - komentuodamas užduotis, kalbėjo A. Žandaris. Jis svarstė, kad gal į įskaitos užduotis per atmestinai pažiūrėta, nes visas dėmesys skiriamas egzaminų užduotims. Tačiau, pasak jo, ir nereikšmingą dalyką reikia daryti gerai.
Jo nuomone, šiuo atveju galimi keli sprendimo būdai. Vienas iš jų - moksleiviams užskaityti abejotinas užduotis. Antras - anuliuoti visus testo rezultatus ir įskaitą rengti pakartotinai. Kita galimybė - sudaryti sąlygas laisvu laiku ir nemokamai laikyti atitinkamus ECDL testus.
Tai esą turėtų būti daroma NEC lėšomis ir taptų moraline kompensacija, mat sėkmingai testą išlaikę mokiniai gautų daugelyje valstybių pripažįstamą kompiuterinio raštingumo pažymėjimą.
Pašnekovas iš viso abejoja NEC organizuojamos kompiuterinio raštingumo įskaitos nauda - išlaikyta įskaita nieko neduoda, niekur nepripažįstama, skiriama tik vidiniam pasitenkinimui.
