Keturi Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos mokiniai ir po du mokinius iš Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro ir Utenos regioninio profesinio mokymo centro turėjo galimybę keturias savaites stažuotis Italijoje ir Prancūzijoje.
Stažuočių metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti ir išmokti gaminti, serviruoti, puošti bei patiekti įvairius tradicinius priimančių partnerių patiekalus; susipažinti su naujausiomis technologijomis maisto ruošime, patiekime bei puošime; patobulinti savo įgūdžius dirbant su naujausia virtuvės įrangą; įgyti patirties dirbti tarptautinėje komandoje; tobulinti užsienio kalbos įgūdžius profesinėje veikloje; įgyti pasitikėjimo savimi, savo sugebėjimais, siekti žinių ir noro tobulėti; praplėsti savo sociokultūrinį akiratį pažįstant priimančios šalies kultūrą, papročius, tradicijas.
Įvykdžius projektą, remiantis dalyvių įgyta patirtimi, buvo parengta metodinė medžiaga „Tradiciniai Prancūzijos ir Italijos patiekalai ir aptarnavimo kultūra“. Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje buvo organizuotas sklaidos renginys, kuriame dalyvavo visi siunčiantys ir socialiniai partneriai. Renginio metu mokiniai demonstravo įgytus praktinius įgūdžius, gamino tradicinius prancūziškus ir itališkus patiekalus, vyko šių patiekalų degustavimas. Taip pat dalyviai pateikė gaminių receptus, kuriuos socialiniai partneriai gali pritaikyti savo meniu. Projekto dalyviai gavo Europass dokumentus. Ši stažuotė buvo įskaityta kaip mokomosios programos dalis.
Dalyvių įspūdžiai:
Mes atvykome į Strasbūro C.E.F.P.P.A. Adrien Zeller mokylą. Šioje mokykloje galima mokytis konditerijos, kulinarijos, vyno laikymo bei padavėjo specialybių.
Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad turėjau progą stažuotis Strasbūre, Prancūzijoje. Važiavome į C.E.F.P.P.A. mokyklą, kuri paruošia labai talentingus virtuvės darbuotojus. Netgi dalyvavome C.E.F.P.P.A. mokyklos atvirų durų dienoje ir ten turėjome pristatyti savo mokyklą ir šalį. Kiekvienais metais jie išsirenka ypatingą daržovę, iš kurios gaminami įvairūs patiekalai. Šiais metais buvo bulvė, tai mes gaminome bulvių ir lietuviško varškės sūrio pyragą bei kitą pyragą iš šokolado ir bulvių.
Man nusišypsojo sėkmė ir dirbau ‘Au Crocodile’ gurmanų restorane, kuris turi 1 Michelin žvaigždutę. Restorane buvau labai šiltai sutikta, nors šefas ir nekalbėjo angliškai, bet gestikuliuodamas ir besišypsodamas stengėsi išaiškinti visas užduotis, kurias man patikėdavo. Į darbą eidavau su mielu noru, o po darbo netgi eidavome pasėdėti prie kavos puodelio su virtuvėje dirbančia mergina. Prancūzai mėgsta daug spalvų įvairiuose patiekaluose, o ypač desertuose, tai buvo gera patirtis pasisemti naujų, Lietuvoje nematytų idėjų.
Laisvu metu teko nemažai pakeliauti. Aplankėme Europos parlamentą, šokolado muziejų, vyno rūsius, įspūdingo grožio Notre Damo katedrą bei jos viduje esantį unikalų astronominį laikrodį bei kitus muziejus, kadangi gyvenome netoli Vokietijos, tai savaitgaliais buvome nuvykę ir ten, į Kehl miestą.
Patirtis restorane buvo labai vertinga, nes patenki į visai kitokį skonių, desertų apsuptį ir gali pasisemti daug įdomių idėjų, kurios Lietuvoje būtų kaip naujovė. Pati Prancūzija ir Strasbūras paliko neišdildomą įspūdį, prancūzai labai draugiški ir šilti žmonės, kurie negaili savo laiko ir labai noriai padeda. Džiaugiuosi, kad turėjau tokią nuostabią progą stažuotis Prancūzijoje.
URTĖ (Konditerio specialybės 712 gr.)
Stažuotė Prancūzijoje paliko man daug puikių įspūdžių. Stažuotės metu pamačiau iš arčiau, kaip atrodo mano pasirinktos profesijos darbas prabangiame Strasbūro restorane. Įgijau daug profesinės patirties, išmokau naujų maisto ruošimo technikų, kuri man bus reikalinga ateityje. Pamačiau, kaip vyksta teorinis ir praktinis mokymas C.E.F.P.P.A. Ikirch mokykloje. Susipažinau su Prancūzijos kultūra, jos virtuvę, aplankiau daug muziejų, kultūrinių centrų, paragavau daug skanių patiekalų, sūrių, vynų. Patobulinau anglų kalbos žinias ir pramokau prancūzų kalbos pagrindus. Labai džiaugiuosi, kad atlikau stažuotę Prancūzijoje.
ANDŽEJ (Konditerio specialybės 712 gr.)
Balandžio 9 – gegužės 5 d atlikau praktiką Italijoje, Pietre Nere viešbučio restorane, esančiame netoli Adrijos jūros. Likau labai patenkinta, nes susipažinau ir išmokau gamint tradicinius itališkus patiekalus, kuriuos galiu panaudoti gamyboje, įgijau profesinės patirties ir šiek tiek išmokau italų kalba mandagumo frazių. Stažuotės metu turėjome praktinį mokymą Viestes miesto turizmo mokykloje.
Laisvu metu važiavome į ekskursijas, apsilankėme alyvuogių aliejaus daryklose, makaronų fabrike, Foggio mieste ENAIP darbo rinkos mokymo centre, bet labiausiai mane sužavėjo ekskursija į San Giovanni Rotondo miestą, apsilankymas Šv. Pijaus šventovėje, kur sienos buvo išklijuotos tarsi auksinėmis plytelėmis.
Labai džiaugiuosi, kad turėjau progą atlikti praktiką Italijoje ir susipažinti su jų tradicijomis ir papročiais.
Jekaterina, 241 gr.
Italija visame pasaulyje garsėja gausiu kultūriniu paveldu, nuostabaus grožio gamtos reljefu, kalba, kuri laikoma viena iš gražiausių kalbų pasaulyje, bei virtuve, žinoma ir pripažinta, kuriai pirmenybę, už Italijos ribų, teikia net 42% užsieniečių. Priskiriama Viduržemio jūros regionui Italijos virtuvė laikytina ir šio regiono kulinariniu perlu- kur benuvyktum, kiekvienas regionas turi savitą gastronomiją, kuria išsiskiria iš kitų ir kurios išskirtinumu didžiuojasi. Vienas iš tokių regionų, garsėjančių Orecchiette (liet. auselės), Burrata (mocarelos rūšis, pasižyminti minkštu ir tirštu vidumi) bei Adrijos jūros gėrybių patiekalais, yra Apulija (it. Puglia).
Nors Italijoje esu buvęs ne kartą, tačiau dar niekada neteko pabuvoti pietinėje dalyje, tad man tai buvo nauja ir neatrasta tiek geografiškai, tiek kulinarine prasme. Turistinis miestelis, kuriame buvome apsistoję, yra kylanti nuo jūros namų ir pastatų lavina, glostoma Adrijos jūros brizo ir supama žalumos, kurios didžiąją dalį sudaro alyvmedžių plantacijos. Apstu čia ir apelsinmedžių bei citrinmedžių, svyrančių nuo savo pačių vaisių. Tiesa, mūsų stažuotės vieta kiek atokiau- apie 3 kilometrus nutolęs viešbutis „Hotel Pietre Nere‘‘ (liet. viešbutis juodieji akmenys), esantis Gargano nacionalinio parko širdyje.
Virtuvėje karaliauja jūrų gėrybių bei makaronų, su skirtingais padažais, patiekalai, o vynas - neatskiriama italų maisto kultūros dalis, kurios ant stalo niekada netrūksta. Teko valgyti ir neįprastų salotų (už tai esu dėkingas viešbučio restorano padavėjui Angelo), kurių pagrindą sudarė laukinės žolės, svogūnas ir citrina, o viskas pagardinta vietinės gamybos alyvuogių aliejumi, druska ir pipirais. Paprastume galima rasti viską, ko reikia.
Paminėtina ir kiek kitokia patirtis, kurios dėka patiekalą įvertinčiau puikiai, nes savomis rankomis sugautos mažosios krevetės, krabai bei viena kita žuvelė virto viena išbaigta patirtimi- nuo šaltinio iki vartotojo!
Kaip būsimas virėjas tokią patirtį laikau svariu postūmiu link itališkos virtuvės, ieškojimų seno ir jau išieškoto, atradimo ir naujo sukūrimo.
Erikas, 211 gr.
