„Miškan būdavo, eini – tai net akį veria;
Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojui?!“ (Antanas Baranauskas)
Vos atvykus į Anykščius mus pasitiko edukatorė kuri mokė suprasti, pajusti ir pamilti A. Baranausko poemą „Anykščių šilelis“. Ši edukacinė programa skirta įvairiapusiam žymiosios poeto A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ pažinimui, mokantis netradicinėse aplinkose, – lankant A. Baranausko klėtelę, kurioje ir buvo sukurta poema, sužinant istorijų apie poeto vaikystę, poemos sukūrimą. Klėtelės pasaką ekrane sekė Šilelio kankorėžiukas. Tai puiki proga susipažinti ir su pagrindiniu poemos veikėju – pačiu Anykščių šileliu, kuriame vyko antroji programos dalis. Programoje buvo daug įvairių aktyvių, jautrių ir intriguojančių mokymosi metodų, kurie leido mokiniams ne tik skaityti ir atsakinėti į klausimus, tačiau apmąstyti, pajusti, užuosti, išgirsti, paliesti Anykščių šilelį per įvarius pojūčius ir patirti legendinės poemos prasmę ir grožį.
Anykščių šilelyje aplankėme garsųjį legendomis apipintą Puntuką. Tai antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje – stūkso Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Pasigrožėjome šileliu vaikščiodami Medžių lajų taku. Anykščių šilelio Medžių lajų takas – tai pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kur galima pasivaikščioti medžių lajų lygyje. Pažintį su Anykščiais baigėme rogučių trasoje. Manau, kad mums visiems ši kelionė ir patirtis išliks ilgam.
