Toliau pokalbis vyko apie daug gražių prisiminimų – pamokose, renginiuose, klasės valandėlėse ir t.t. Andrius tikino, kad mokykloje įgytos žinios palengvino suprasti ko jis siekia savo gyvenime. Galvodamas apie tai kokiu verslu norėtum užsiimti, pirmiausiai turi atsakyti į klausimą – ką labiausiai mėgsti veikti. Kad ir kaip bebūtų svarbu veikti tai, kam jauti didžiausią aistrą, vis tik turi atsižvelgti ir į tai, ko reikia žmonėms. Kai specializuojiesi ir didžiąją savo laiko dalį skiri konkrečiai veiklai, turi nepamiršti, jog tai turi būti veikla kuri, yra reikalinga žmonėms, paklausi rinkoje. Tik iš tokios veiklos gali tikėtis uždirbti. Kai išsprendi šią sudėtingą dilemą, prasideda kelionė, kurios pagrindus įgijau Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje.
Andrius yra įsitikinęs, kad verslininkas negali priversti pirkti jo prekės. Jis atlyginimą gauna tik tada, kai už jo paslaugas ar prekes jam pirkėjas sumoka. Todėl vienintelis būdas užsidirbti – patenkinti pirkėjo norus geriau nei kiti. Todėl jis yra dėkingas mokyklos mokytojoms už suteiktas teorines ir praktines žinias, už asmeninius pokalbius, už suteiktas galimybes nenutraukti ryšio su mokykla. Andrius dalyvauja kvalifikacinių egzaminų vertinimo komisijose, įvairiuose renginiuose, skaito paskaitas mokiniams apie pirmuosius žingsnius verslo kelyje.
Andrius sako: „Nebijok pradėti čia, profesinėje mokykloje, tokios praktikos kalvės nerasi niekur kitur. Vėliau galėsi studijuoti toliau, ką aš ir padariau. Tiesiog užeik į šią mokyklą, kurioje draugiškas ir puikus kolektyvas, paprasčiausiai suvoksi, kad tavo vieta yra čia“.
