Ruošiantis egzaminams nereikia išradinėti dviračio
Vilius yra įsitikinęs, kad egzaminų sudarytojai „neišradinėja dviračio“: „Dažniausiai, pavyzdžiui, biologijos klausimai yra panašūs, tačiau tik pačios sąlygos performuluotos kitais žodžiais. Taigi, tiesiog reikia gerai išsianalizuoti buvusių egzaminų užduotis“, – pataria Vilius.
Jis rekomenduoja atsiversti egzaminų programas ir nuodugniai studijuoti klausimus, paanalizuoti kiekvieno egzamino vertinimo instrukcijas.
Pagrindinė matematikos 100-uko paslaptis – reikia spręsti labai daug uždavinių, vėlgi nagrinėtis egzaminų programą: „Tiesa, jei mokinys yra gabus ir paskutinėmis savaitėmis iki egzamino kaip reikiant pasistengs, rezultatus galima ženkliai pagerinti. Jeigu nori puikiai išlaikyti matematikos VBE, turi mokėti naudotis formulynu, kuris yra duodamas egzamine, taip pat ir pačių atsineštu skaičiuotuvu be tekstinės atminties“, – įsitikinęs Vilius.
100-ukus iš matematikos ir biologijos VBE gavęs Vilius Košys
Svarbi ir mokymosi rutina
Pasak Viliaus, šiuo metu padedančio abiturientams ruoštis brandos egzaminams, pagrindinė klaida – kad jie nori greitų rezultatų, tačiau nenori įdėti darbo. O įdėtos pastangos proporcingai atsispindi rezultatuose.
Nedmantei 100-ukus gauti padėjo nuoseklus ir sunkus darbas: „Nepraleisdavau pamokų, stengdavausi visada mokykloje pasiimti kuo daugiau žinių iš mokytojų, kai ko nors nesuprasdavau, visada jų prašiau dar kartą paaiškinti: taip išvengiau spragų“, – teigia mergina.
Ruošiantis egzaminams studentės rutina buvo griežtoka: atsikėlusi 5 valandą ryto, ji iš karto sėsdavo mokytis. Kol kiti namiškiai dar miegodavo, jai būdavo kur kas lengviau susikaupti, niekas neblaškė. Taip pat produktyviai padirbėjusi iš ryto, ji galėdavo vakare susitikti su draugais ir pailsėti, o miegoti Nedmantė irgi stengdavosi nueiti vėliausiai 22 valandą. Taigi, 100-ukų paslaptis – skirti laiko mokymuisi, bet nepamiršti ir poilsio.
Nedmantė skatina nebijoti klysti bei labiau pasitikėti savo jėgomis: „Pati labai gerai prisimenu, kai gimnazijoje iš lietuvių kalbos bandomojo egzamino gavau 73 balus, atrodė, kad daugiau balų surinkti nesugebėsiu, buvau išsigandusi ir nusivylusi savimi: juk nuo pat pirmos klasės lietuvių kalba man gerai sekėsi... Na, bet sukaupusi visas jėgas, susidėliojusi griežtą mokymosi grafiką ir užsibrėžusi tikslą, sugebėjau iš VBE gauti 100! Nereikia po nesėkmės savęs iš karto „nurašyti“, nes visada yra išeitis“, – optimistiškai šiųmečius abiturientus nuteikia mergina.
Mokytis padėjo ir „YouTube“ įrašai
Nemažai mokinių teigia, kad jų rezultatus galėjo pabloginti tie metai, kai buvo mokomasi per nuotolį. Vilius brandos egzaminus laikė prieš dvejus metus, kai šalyje dar buvo paskelbtas karantinas: „2021 m., kai laikiau egzaminus, mokiausi nuotoliniu būdu, tad man jis kaip tik padėjo, nes buvo daugiau laisvesnio laiko.“
O Nedmantei labai padėjo „YouTube“ platformoje KTU Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto įkelti vaizdo įrašai, kuriuose nagrinėjami 11–12 klasės literatūros kūriniai. Įrašuose labai aiškiai pristatytos įvairios temos ir joms pasiūlyti tinkantys kūriniai, taip pat analizuojami abiturientų parašyti darbai. Šie įrašai merginai padėjo išsigryninti svarbiausią informaciją ir tiesiog prisimininti seniau analizuotus kūrinius. Įrašus galite rasti čia (11–12 kl. literatūros kursas).
Kaip šimtukininkai rekomenduoja suvaldyti stresą?
Pasak Viliaus, atėjus laikyti egzamino reikia nusiteikti, kad viskas bus gerai, pasistengti pademonstruoti geriausią savo versiją. Aišku, egzaminai kažkiek nulemia ateitį, bet jei ir prasčiau pasisektų – tai dar ne pasaulio pabaiga.
Vilius kaip vieną iš efektyvesnių streso valdymo priemonių egzamino metu minėjo kvėpavimo pratimus. Tiesa, jis atskleidžia, kad didesnį stresą patyrė prieš anglų kalbos egzaminą, nes ji Viliui visuomet sekėsi šiek tiek prasčiau (jo žodžiais tariant, šis dalykas buvo truputį „kirvis“).
„Žinoma, kad stresas yra neišvengiamas palydovas egzaminų laikotarpiu. Pati esu emocionalus, jautrus žmogus, tad suvaldyti stresą buvo sunkoka. Man padėjo pasikalbėjimai su draugais, subalansuotas miego režimas, pasivaikščiojimas gamtoje, o prieš egzaminą, jei itin jaudindavausi, išgerdavau vaisto, mažinančio nervinę įtampą“, – pasakoja Nedmantė.
Egzaminų nereikia bijoti: visi suinteresuoti, kad juos išlaikytumėte kuo geriau
Galiausiai studentai teigia, kad egzaminų sesija nėra tokia baisi, kaip iš pradžių atrodo. Egzaminų centruose mokytojai kandidatus šiltai pasitinka, palydi iki kabineto, padrąsina, o po kelių valandų rašymo koridoriuje susitiksite su draugais, dalysitės įspūdžiais – bendrystė, pasak Nedmantės, ir žinojimas, kad šioje situacijoje nesi vienas, padėjo ištverti sunkumus. Na ir, žinoma, tas palengvėjimas po egzaminų, suvokimas, jog pagaliau sesija baigta, yra nuostabus jausmas.
Mergina taip pat atskleidžia, kad egzamino metu kartais užplūsdavo nepasitikėjimą savimi keliančios mintys, atrodydavo, kad griūva pasaulis: „Apsižvalgydavau aplink ir nuramindavau save tuo faktu, jog šiuo metu aš sėdžiu paskirtame kabinete, kad aplink mane esantys žmonės tiesiog stengiasi kuo geriau atlikti egzamino užduotis ir kad nieko blogo iš tiesų nevyksta. Kelis kartus giliai įkvėpdavau ir susikoncentruodavau į patį egzaminą. Svarbiausia neleisti neigiamoms mintims užtemdyti proto, reikia suprasti, kad esi čia ir dabar“, – apie tai, kaip nereikia bėgti nuo savęs ir kaip tvarkytis su protarpiais šmėstelėjančiomis negatyviomis mintimis, pasakoja Nedmantė.
Pagrindinėje straipsnio nuotraukoje – Nedmantė Kavaliauskaitė
Straipsnio autorė – Rūta Anusevičienė
