Samprotavimo rašinio temos
 
1. Nuo ko priklauso asmens savivertė? (Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas)
2. Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui? (Kristijonas Donelaitis, Marius Katiliškis)
 
Literatūrinio rašinio temos
 
1. Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose (Šatrijos Ragana, Antanas Škėma)
2. Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje (Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius)
 
Su visomis VBE (taip pat ir mokyklinio) temomis galite susipažinti šiame straipsnyje.
 
Lietuvių kalbos mokytoja: „Antroji samrpotavimo rašinio tema galėjo suklaidinti“
 
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino temas pakomentuoti sutiko Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lilija Bručkienė.

Pasak jos, pirmoji samprotavimo rašinio tema apie savivertę – pakankamai palanki, galima pritaikyti daug autorių, taip pat galima į tą temą pažvelgti giliai, ji gali būti kaip gelbėjimosi ratas ir silpnesniems mokiniams: „Man atrodo, kad tai viena iš geresnių temų, galinti tikti įvairios motyvacijos ir įvairių gebėjimų mokiniams, pakankamai suprantama, neklaidinanti, leidžianti pažvelgti ir giliau, ir šiek tiek paprasčiau“, – mano mokytoja.

Anot pašnekovės, antroji tema apie žemdirbiškosios kultūros aktualumą šiuolaikiniam žmogui iš esmės būtų tinkama, jeigu būtų parinkti tinkami autoriai. Pavyzdžiui, Jurgis Savickis gana skeptiškai vertino žemdirbiškąją kultūrą: „Man atrodo, antroji samprotavimo tema galėjo šiek tiek suklaidinti, ypač jeigu vaikas norės parašyti, kad tai neaktualu, tačiau remsis pasiūlytais autoriais. Tuomet jis netinkamai argumentuos, netinkamai pateiks pavyzdžius. Tai čia slypi tam tikras pavojus: ta formuluotė, tie pasiūlyti autoriai lyg ir perša vieną romantizuotą, galbūt ne visiems mokiniams aktualų požiūrį.“

Mokytojos nuomone, šita tema yra sunkesnė, nes tiesiog galėjo suklaidinti. Jeigu vis dėlto mokiniui ji neaktuali ir jis norės tai įrodyti, tai pasiūlytais autoriais pasiremti nelabai įmanoma, šiame kontekste rekomenduojamų autorių kūriniai yra pernelyg vienpusiai.

„Bet jeigu egzaminą laikantis moksleivis nori parašyti, kad žemdirbiškoji kultūra dabar yra nutolusi ir dalis visuomenės ją vertina skeptiškai, tai jam pačiam reikia ieškoti ir rizikuoti, nes temų sudarytojai lyg ir nedavė jokios užuominos, kad taip galėtų būti. Jie lyg ir pateikė išankstinę nuostatą, kad yra tik viena įmanoma kryptis“, – tęsia lietuvių kalbos mokytoja. Čia būtų labiau tikęs autorius, kuris skeptiškai vertina žemdirbiškąją kultūrą: tada pačiam moksleiviui, norinčiam išreikšti kitokią nuomonę, būtų drąsiau.

L. Bručkienė pritaria, kad mokiniams sukumų galėjo kilti dėl to, jog nėra privalomosios literatūros kūrinių, kuriuose, pavyzdžiui, būtų nagrinėjamos ekologinės, gamtosaugos ir panašios problemos. Ir tada paversti tas temas šiuolaikiškomis yra labai sudėtinga. Aišku, galima pateikti kontrargumentą, kad privalomąja literatūra moksleivis turi remtis vienoje pastraipoje, o kitoje gali atskleisti platesnį kontekstą: „Bet vis dėlto daugelis mokinių atsargiai vertina papildomas galimybes. Nes silpnesnius, mažiau motyvuotus vaikus mes mokome remtis siūlomais autoriais: jie turėtų atitikti tą temą“, – pasakoja L. Bručkienė.

Antrąją temą mokytoja vertina labiau kaip XX a. vidurio, o ne atitinkančią šiuolaikines aktualijas. Jos nuomone, pirmąją temą rinkosi daugiau mokinių: joje slypėjo mažiau pavojų nuklysti į šoną. Antroji tema daliai vaikų buvo tolimesnė, ir net jeigu jiems patinka gamtosaugos, ekologijos, besikeičiančio gyvenimo būdo temos, tai pasiremti nėra kuo.

Mažvydo kaip rekomenduojamo autoriaus parinkimas kelia abejonių

Pašnekovės nuomone, literatūrinio rašinio tema apie moters vaizdavimą yra labai populiari, daugelis vaikų ja kalbėjo per įskaitas ir skaitant rašinius bus galima matyti iš anksto paruoštus šablonus, kuriuos jie buvo pasirašę ir išmokę bei pritaikė ir literatūriniam rašiniui. Mokytoja vėlgi retoriškai klaustų, ar Škėma nenuves klaidingu keliu? Škėma greta Šatrijos Raganos atrodo neįprastai: „Manau, galbūt Savickis būtų tikęs labiau. Bet mokiniai tikriausiai susidaro autorius, tinkamus argumentuoti. Lietuvių literatūroje tikrai galime rasti nemažai tokių kūrėjų“, – optimistiškai nuteikia mokytoja.

Kalbėdama apie antrąją literatūrinio rašinio temą, mokytoja mano, kad egzaminų sudarytojai čia patyrė nesėkmę dėl Martyno Mažvydo, prie kurio galbūt „pritempė“ šitą temą: „Galbūt galime šiek tiek remtis Renesanso literatūra, bet Mažvydo pasirinkimas kelia abejonių. Manau, Kudirka arba Maironis čia būtų tikę gerokai labiau“, – savo rekomendacijas pateikia pedagogė.

Ji mano, kad ir pati temos formuluotė klampi, ir pasiūlyti nelabai tinkami autoriai, tad turbūt tik pavieniai mokiniai rinkosi šią temą, o Mažvydu arba visai nesirems, arba remsis nelabai sėkmingai. Parinkti tokie autoriai, kad sudėtinga suprasti, kokie galėtų būti egzamino vertintojų, parinkusių šią temą, lūkesčiai.

Abiturientų įspūdžiai 
 
Mija Solovjova iš Trakų r. Rūdiškių gimnazijos rinkosi temą apie savivertę:  „Manau, šiuolaikinėje visuomenėje ir ypač tarp jaunimo ši tema pakankamai aktuali. Nors tikėjausi temų apie tėvynę, tačiau viskas susidėliojo kitaip, temos buvo netikėtos. Tik man buvo pakankamai sunku išplėtoti temą ne tiek iš bendro konteksto, kiek pasiremti literatūros kūriniais. Juk savivertės tema pakankamai sunkiai įžvelgiama kūriniuose, kadangi mokykloje dažni rašiniai buvo iš bendrų ir lengvai suprantamų ir aiškiai įžvelgiamų temų. Tačiau, nepaisant visko, rėmiausi B. Sruogos ir F. Kafkos kūriniais: man jie atrodė tinkamiausi ir juos mokėjau neblogai.“
 
Abiturientė šiek tiek apgailestauja, kad taip plačiai nagrinėti ir skaityti pagrindiniai ir dažnai pritaikomi kūriniai, pavyzdžiui, populiarusis „Altorių šesėly“ arba Biliūno, Savickio kūriniai nebuvo aktualūs. Tačiau, pasak moksleivės, temų neišeina nuspėti, viskas priklauso nuo įgytų žinių.
 
Justina iš Molėtų gimnazijos rinkosi literatūrinio rašinio antrąją temą apie visuomenės tobulinimo siekius literatūroje. Pasak abiturientės, buvo ir šiokių tokių sunkumų: „Išsiblaškiusi praleidau dalį įžangos ir parašiau ją tik gale, ir paminėjau skliausteliuose, kad iš streso praleidau, tai labai tikiuosi, kad vertintojai už tai neatims taškų. Šiaip temų tikėjausi sudėtingesnių, tai esamos visai patiko“, – apie nedidelę nesėkmę egzamino metu atsiliepia abiturientė.
 
Justina Strelkauskytė iš Pakražančio gimnazijos temomis taip pat džiaugėsi, tačiau ji įsitikinusi, kad kažkiek balų vertinimo kosimija neskirs, nes abiturientė tiksliai nežinojo laikotarpių, kada rašė Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis-Putinas ir Antanas Škėma. Būtent šiais autoriais abiturientė ir rėmėsi.
 
Kalbinti abiturientai vaikinai teigė, kad daugeliui buvo sudėtinga parašyti 500 žodžių (tai minimali apimtis, parašius mažiau atimama taškų). Socialinių tinklų grupėse jau teiraujamasi, kiek balų netenkama parašius 350 ar 400 žodžių rašinį.
 
Taip pat buvo ir abiturientų, kurie vos spėjo parašyti rašinį per 4 val. Viena iš jų – abiturientė Ugnė Naprytė: „Tema apie moterų vaizdaviną nėra sunki, bet kaip lėčiau rašantis ir lėčiau sakinius formuluojantis žmogus kone pražilau per tas 4 valandas“, – juokauja abiturientė.
 
Abiturientas Valentinas Bricas pasakoja, kad jam taip pat pritrūko laiko perašymui, tad teko labai daug ko nerašyti, trumpinti informacijos kiekį: „Manau, tai buvo mano kaltė, nes nemažai laiko praleidau temos pasirinkimui ir apmąstymams, ką galiu parašyti apie vieną ar kitą autorių. Teko naudotis žodynu, jog įstikinčiau, ar tikrai taip suprantu žodį savivertė. Taip pat teko pirmą kartą naudotis kompiuteriu, jog galėčiau cituoti Salomėjos Nėries eilėraštį.“
 
Moksleivis teigia, kad eidamas į egzaminą jis labai bijojo nežinomybės, jog bus autorių, kurių nemoka, ir temos, kuriomis bus sunku kažką parašyti. Tačiau tai jau praėjo, belieka tikėtis gerų rezultatų. Valentinas tikina labai neatsipalaiduosiantis, nes dar laukia biologijos, geografijos ir matematikos egzaminai.

---
 
 
Priėmimo į aukštąsias mokyklas grafikas yra čia: 
https://www.kurstoti.lt/s/13395/2023-m-bendrojo-priemimo-i-aukstasias-mokyklas-datos
 
Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas,
konkursai, specialybės - žurnale KUR STOTI 2023:
 
Išsamią informaciją apie tai, kaip šiemet bus priimama į aukštąsias mokyklas, visas visas studijų programas su aprašymais, pernai metų konkursus ir balo sandarą rasite žurnale KUR STOTI 2023. Naują žurnalą galite įsigyti visuose prekybos centruose, spaudos kioskuose ir užsakyti internetu.
 
Užsakius žurnalą internetu pristatymas į paštomatus nemokamas. Nuoroda užsakymui: https://www.kurstoti.lt/?eshop
 
---
 
Straipsnį paruošė Rūta Anusevičienė