Istorijos egzamino užduotis galite rasti Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje. 

Atkreipkite dėmesį, kad atsakymų formuluotės gali būti ir kitokios, viskas priklauso kaip NŠA vertinimo instrukcijų.

I dalis. Testas
 
1. C
2. A
3. C
4. D
5. D
6. B
7. A
8. B
9. B
10. D
11. B
12. B
13. B
14. A
15. D
16. C
17. A
18. A
19. D
20. C
21. D
22. B
23. B
24. A
25. C
 
II dalis: šaltiniai
 
1 šaltinių blokas:
 
26.
1. Ragina visus netikinčiuosius atsiversti į katalikų tikėjimą;
2. Ragina paklusti šventosios klusnybės įžadui;
3. Ragina gyventi taikingai ir broliškai.
 
27.
Tuo metu Lietuvą dar vis valdė didysis kunigaikštis Gediminas, jis nebuvo priėmęs krikšto, o ir Lietuva buvo pagonybę išpažįstanti šalis. Gediminas, rašydamas laiškus popiežiui Jonui XXII, žadėjo priimti krikštą, tačiau to nepadarė. Popiežius Jonas XXII tikėjosi, jog Lietuva savanoriškai apsikrikštys, o Šv. Romos imperijos imperatorius - jog prievarta bus apkrikštyta. 
 
28.
Apibūdinimas: teigiamas požiūris, kadangi norėjo ekonomiškai ir kultūriškai atsilikusią Lietuvą priartinti prie Vakarų Europos;
1. Lietuviai nebuvo pasirengę priimti krikščionybės;
2. Kilęs pagonių žemaičių ir stačiatikių priešinimasis krikšto priėmimui.
 
29.
Teisė: laisvai valdyti, laikyti, dovanoti, dovanoti žemę ir turtą;
Pareiga: išpažinti katalikų tikėjimą.
 
30.
1 privilegija: Magdeburgo teisė. Apibūdinimas: teisė miestui į išplėstą savivaldą ir prekybos privilegijas;
2 privilegija: Vilniaus vyskupui. Apibūdinimas: suteikta teisė įkurti Vilniaus vyskupiją. 
 
31.
1. Popiežius Bonifacas IX uždraudžia Kryžiuočių ordinui skriausti ir kamuoja naujakrikštus;
2. Popiežius ragina ginti ir gerbti Lietuvos miestus, žemes ir vietoves, taip pat naujakrikščius.
 
32.
Politinė: prasideda LDK integracija į Europos krikščioniškąją bendruomenę. Lietuva galėjo siekti glaudesnių ryšių su krikščioniškomis Europos šalimis;
Kultūrinė: dėl krikšto LDK pradedamos kurti mokyklos, vystosi raštija, skatinama meno raida.
 
2 šaltinių blokas:
 
33.
1. Šalių atstovai veikia vedini asmeninių interesų;
2 Šalių atstovai veikė ne ką geriau nei Napoleonas.
 
34.
Pagrindinė mintis: Napoleonui nepavyko užkariautii Europos, imperija vis tiek žlugo;
Priežastys:
1. Nepavykęs karas su Rusija;
2. Ekonominiai ir finansiniai sunkumai;
3. Kariuomenės išsekimas.
 
35.
Austrijai: dalis Šiaurės Italijos (Lombardija ir Venecija);
Prūsijai: Saksonija;
Rusijai: Likusi dalis Lenkijos ir Suomija.
1 – Vokietijos sąjunga;
2 – Lenkijos karalystė.
 
36.
1. Didžioji Britanija ir Rusija siekia išplėsti savo interesus už žemyno ribų;
2. Austrijos ir Prancūzijos tikslas didinti įtaką Vokietijos ir Italijos žemėse.
 
37.
Teigiami:
1. Taika ir stabilumas Europoje;
2. Atlikta teritorinė pertvarka Europoje.
Neigiami:
1. Netinkamai nustatytos valstybių ribos, kurios paaštrino valstybių santykius; 
2. Kai kurios valstybės neteko savo teritorijų.
 
38.
1. Tautų pavasaris;
2 Italijos suvienijimas.
 
3 šaltinių blokas:
 
39.
Neatsižvelgiant į etninius sumetimus, svarbiausia buvo jėgų pusiausvyra.
Priežastys:
1. Jėgų pusiausvyra tarp Vakarų ir Rytų;
2. Teritorinio stabilumo siekimas.
 
40.
1 pagr. mintis – mėtomi peiliai simbolizuoja įtakos plėtimą. Pagrindimas: numestas peilis reiškia, jog SSRS išplėtusi savo įtaką toje šalyje;
2 pagr. mintis – prancūzų komunistai palaiko Stalino tikslą. Pagrindimas: prancūzų komunistai skambinantys balalaikomis, pritaria, jog Stalinas išplėstų savo įtaką Prancūzijoje.
 
41.
Priežastys:
1. Karo rezultatai ir okupacija;
2. Tarptautinės sutartys ir derybos;
Skaičiumi 1 pažymėta „Geležinė uždanga“.
 
42.
Vakarinės sienos: dalis Vokietijos teritorijos atimta ir atiduota Lenkijai;
Rytinės sienos: dalis rytinių Lenkijos teritorijų buvo atiduotos Lietuvai ir Baltarusijai.
 
43.
Tikslas – sukurti Europą kaip „trečiąją jėgą“: tikėta, kad po karo galima atkurti Europą kaip stiprią jėgą pasaulyje;
Priežastys:
1. Europos valstybių nenoras formuoti nepriklausomą Europos bloką;
2. Britų vyriausybės nepajėgumas: britų vyriausybė po karo nebegalėjo toliau teikti ekonominės ir karinės pagalbos.
 
44.
1. Europa buvo padalinta į du karinius blokus;
2. JAV ir SSRS tampa supervalstybėmis;
3. Vakarų Europa buvo priklausoma nuo JAV;
4. Nepavyko sukurti nepriklausomo Europos bloko.
 
4 šaltinių blokas:
 
45.
Įvykis – Romo Kalantos susideginimas;
1 interpretacija:  oficiali valdžios skelbiama versija, jog R. Kalanta turėjo psichikos sutrikimų, buvo priešiškai nusistatęs prieš valdžią, pažeidžiantis visuomenės moralės principus;
2 interpretacija: daugelis Lietuvių, suvokdami situaciją, suprato, jog R. Kalanta susidegino protestuodamas prieš sovietų valdžią Lietuvoje. 
 
46.
Katalikiška nuostata:  pažiūrų nesuderinimas. Paaiškinimas: sovietmečiu Lietuvoje buvo prievarta brukamas ateizmas. M. Tomoniui kaip katalikui buvo nepriimtina restauruoti „Armijai išvaduotojai“ paminklo, kadangi dėl „Armijos išvaduotojos“ Lietuvoje kentėjo katalikų bažnyčia ir tikintieji. 
 
47.
Nes nesutiko atlikti darbo, kurį jam pavedė atlikti okupacinis režimas, jam šis darbas buvo nepriimtinas. 
 
48.
Valdžios aiškinimas: stengėsi pateikti šiuos įvykius kaip „laisvės ir teisingumo“ triumfą, kai žmonės buvo išlaisvinti nuo „fašistinio teroro“ ir įtvirtinta darbininkų bei valstiečių valdžia;
Poveikis: buvo siekiama paveikti žmonių nuomonę, slopinti pasipriešinimą ir suformuoti teigiamą arba abejingą požiūrį į okupaciją.
 
49.
Tendencija: nuolatinis religinės praktikos sumažėjimas;
Priežastys:
1. Valdžia persekiojo katalikų bažnyčią, tikinčiuosius, neleido atlikti bažnytinių apeigų;
2. Sovietinė valdžia įgyvendino aktyvią ateistinę propagandą.
 
50.
Paaiškinimas:
1. Valdžios monopolija, jos kontrolė ir ribojimai;
2. Nenuoseklumas su socializmo principais, santvarka nepasiekė daugiau laisvės, lygybės ir mažiau valdžios.
Ekonominis bruožas: planinė ekonomika;
Politinis bruožas: vienpartinė sistema (komunistų partijos). 
 
51.
Dviguba moralė apibūdina padėtį, kai viešojoje erdvėje ir oficialiojoje retorikoje propaguojamos tam tikros vertybės ar moraliniai principai, tačiau praktikoje veikia ir toleruojamos kitos, dažnai priešingos vertybės;
Politiniame gyvenime: oficialiai buvo propaguojami socializmo principai, kaip lygybės ir teisingumo, realybėje buvo toleruojamas valdžios monopolis, politinės represijos ir žmogaus teisių pažeidimai;
Socialiniame gyvenime: primestomis normomis ir nuolatine valdžios kontrolės atmosfera, ribojo individualias laisves, autonomiją ir saviraišką;
Kultūriniame gyvenime: kultūrinėje veikloje vyko ideologinis kišimasis, ribojama nepriklausoma kūryba ir taikomos cenzūros priemonės, siekiant kontroliuoti ir prižiūrėti visas kultūrines išraiškas.

---

Visą brandos egzaminų tvarkaraštį rasite čia.
 
Priėmimo į aukštąsias mokyklas terminus rasite čia.
 
Šiame puslapyje - konkursinio balo skaičiuoklė.
 
Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas, konkursai, specialybės - žurnale KUR STOTI 2023! Jį galite įsigyti visuose prekybos centruose, spaudos kioskuose ir užsisakyti internetu.