Mindaugas Jackevičius
Trečiadienį šalies abiturientai laikė privalomą lietuvių kalbos egzaminą. Šįmet egzaminas vyko vieną dieną ir susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoje 3 valandų teksto rašymo dalyje abiturientai rašė teksto interpretaciją arba publicistinį samprotaujamąjį rašinį, po pusės valandos pertraukos - pusantros valandos trunkančią teksto suvokimo užduotį.
Laikiusieji mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą rašė publicistinį samprotaujamąjį rašinį, literatūrinį rašinį arba teksto interpretaciją.
Iš viso lietuvių egzaminas tęsėsi keturias su puse valandos neįskaitant pusvalandžio pertraukos tarp egzamino dalių. Laikyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino užsiregistravo 20 tūkstančių 677 kandidatai, mokyklinį laiko 22 tūkstančiai 7 mokiniai.
Rašinys – apie meną arba toleranciją
Vilniaus Licėjuje egzaminą laikę kelių sostinės mokyklų abiturientai po pirmosios egzamino dalies būriais pabiro į lauką. Vieni bėgo parūkyti, kiti – užkąsti, treti – gryname ore pasidalyti įspūdžiais su kolegomis. Nemažai daliai laikiusiųjų pirmajai egzamino daliai skirtų 3 valandų neprireikė ir jie egzamino patalpą paliko anksčiau.
„Jaučiu, susivariau“, - draugei teigė viena abiturientė.
Vilniaus „Ryto“ vidurinės mokyklos dvyliktokė Božena Buravskaja po pirmos egzamino dalies DELFI pasakojo publicistinį samprotaujamąjį rašinį rašiusi tema „Ar menas daro žmogų geresnį“. Kita pasiūlyta tema buvo apie toleranciją.
„Rašiau apie meną. Man ta tema labai patiko, nes šia tema kalbėjau per lietuvių kalbos įskaitą. Nežinau, ar daug kas norėtų rašyti tolerancijos tema, kadangi reikia turėti ką pasakyti“, - sakė B. Buravskaja.
„Laiko užteko, nors šiaip nuolat jaudinuosi, kad nespėsiu. Turėjau laiko ir perrašyti, ir du kartus perskaityti tekstą. Viskas gerai“, - šypsojosi abiturientė.
Pasak jos, pasirinkę rašyti teksto interpretaciją galėjo rinktis interpretuoti Vinco Krėvės dramos „Skirgaila“, Jono Biliūno apysakos „Liūdna pasaka“ ištraukas arba Juditos Vaičiūnaitės eilėraštį.
Pasibaigus pirmai egzamino daliai, po pusvalandžio dvyliktokų laukė teksto suvokimo užduotis. Nors ši dalis B. Buravskajai sekasi prasčiau, mergina teigė prieš ją nesijaudinanti. „Jeigu jaudinsiuosi, man nuo to geriau nebus“, - sakė ji.
Tačiau, anot pašnekovės, iki pirmos egzamino dalies visi abiturientai labai jaudinosi.
Iki šiol atskiros lietuvių kalbos egzamino dalys – testas ir teksto interpretacija – buvo laikomos skirtingomis dienomis. Spalį abiturientai jau praktikavosi laikydami bandomąjį naujos struktūros lietuvių kalbos egzaminą.
Valstybinio egzamino rezultatai paaiškės per mėnesį, mokyklinio – per 5 – 9 darbo dienas.
DELFI primena, kad brandos egzaminų sesija prasidėjo pirmadienį gimtųjų rusų, lenkų, baltarusių ir vokiečių kalbų mokykliniais brandos egzaminais. Paskutinis valstybinis pagrindinės egzaminų sesijos egzaminas bus laikomas birželio 11 d., mokyklinis – birželio 13 d. Po pagrindinės sesijos vyksianti pakartotinė brandos egzaminų sesija baigsis liepos 11 d.
Kaip ir pernai, šįmet organizuojami 12 valstybinių ir 19 mokyklinių brandos egzaminų. Norėdami gauti brandos atestatą, abiturientai privalo išlaikyti 3 egzaminus. Iš jų privalomas vienas – lietuvių kalbos.
delfi.lt info
