Straipsnyje pasiaiškinsime svarbiausius aspektus, kuriuos verta išsiaiškinti kuo anksčiau.
1. Pirmiausia patikrinkite, ar studijų kryptis akredituota
Tai vienas svarbiausių pradinių kriterijų. Akreditacija rodo, kad studijų kryptis atitinka nustatytus kokybės reikalavimus ir aukštoji mokykla turi teisę vykdyti šios krypties studijas.
Lietuvoje studijų kokybę prižiūri Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Išorinis vertinimas apima ne tik studijų programos turinį, bet ir dėstytojų kompetenciją, studentams teikiamą paramą, mokymosi sąlygas, absolventų užimtumą ir kitus aspektus.
Studijų kryptis vertinama pagal septynias sritis, o akreditacija gali būti suteikiama trejų arba septynerių metų laikotarpiui. Jeigu nustatoma reikšmingų trūkumų, studijų kryptis gali būti neakredituota.
Kur ieškoti informacijos? SKVC interneto svetainėje skelbiamose studijų krypčių išorinio vertinimo išvadose galima rasti ne tik bendrą įvertinimą, bet ir ekspertų pastabas, nustatytus trūkumus bei rekomendacijas, kaip studijas tobulinti.
Svarbu suprasti, kad akreditacija yra būtinas elementas kokybei užtikrinti, tačiau ne vienintelis kriterijus. Ji savaime negarantuoja, kad konkreti programa geriausiai atitiks studento lūkesčius.
2. Įvertinkite, ko iš tikrųjų išmoksite
Patrauklus studijų programos pavadinimas ar moderniai skambantys dalykai dar neatskleidžia tikrojo studijų turinio. Todėl verta atsiversti studijų planą ir išsiaiškinti, kokių kompetencijų studentai turėtų įgyti baigę programą.
Atkreipkite dėmesį į kelis dalykus:
- Ar studijų dalykai atitinka šiuolaikinius profesijai ir mokslui apskritai keliamus reikalavimus?
- Ar programoje pakanka specialybės dalykų, ar didelę jos dalį sudaro bendrieji, su pasirinkta kryptimi mažai susiję dalykai?
- Ar studentai mokosi dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis, įrankiais ir metodais?
- Ar ugdomi ne tik teoriniai, bet ir praktiniai, analitiniai, problemų sprendimo bei komunikacijos gebėjimai?
- Ar studijų turinys reguliariai atnaujinamas atsižvelgiant į mokslo pažangą ir darbo rinkos pokyčius?
Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo standartuose (ESG)[1] akcentuojama, kad siekiant užtikrinti, jog studijų programos įgyvendina numatytus tikslus ir atliepia studentų bei visuomenės poreikius, jos turi būti nuolat stebimos ir periodiškai peržiūrimos.
Praktinis patarimas: neapsiribokite dalykų pavadinimais. Pasidomėkite, kokios temos nagrinėjamos konkrečiuose moduliuose, kokias užduotis atlieka studentai ir kokius darbus jie geba parengti baigę tam tikrą studijų etapą.
3. Pasidomėkite dėstytojų kompetencija ir patirtimi
Net ir gerai parengta studijų programa nebus kokybiška, jei ją įgyvendinantys dėstytojai neturės reikiamų žinių, patirties ir gebėjimo jas perteikti.
Svarbu įvertinti ne tik dėstytojų akademinius laipsnius, bet ir jų profesinę veiklą, mokslinius tyrimus, ryšius su pasirinktos srities įmonėmis bei organizacijomis.
Pavyzdžiui, informatikos studentams gali būti naudinga mokytis iš dėstytojų, kurie patys dalyvauja technologijų projektuose, o būsimiems komunikacijos specialistams – iš žmonių, turinčių praktinės darbo žiniasklaidoje ar komunikacijos agentūrose patirties.
Kita vertus, praktinė patirtis neturėtų visiškai pakeisti akademinio pasirengimo. Kokybiškose studijose svarbu suderinti naujausiomis mokslo žiniomis pagrįstą mokymą ir jį pritaikyti praktiškai.
SKVC vertindamas studijų kokybę atsižvelgia į dėstytojų skaičių, kvalifikaciją, mokslinę, didaktinę ir profesinę kompetenciją bei galimybes ją tobulinti.
4. Išsiaiškinkite, kiek studijose yra praktikos
Teorinės žinios yra aukštojo išsilavinimo pagrindas, tačiau studentams taip pat svarbu išmokti jas pritaikyti realiose situacijose.
Todėl verta pasidomėti, ar studijų programoje numatyta:
- Profesinė praktika įmonėse, įstaigose ar organizacijose.
- Praktiniai projektai, atliekami bendradarbiaujant su darbdaviais.
- Atvejų analizės, laboratoriniai darbai, simuliacijos.
- Galimybė įsitraukti į mokslinius tyrimus ar realius užsakomuosius projektus.
- Praktika užsienyje, tarptautinio bendradarbiavimo galimybės.
Svarbu išsiaiškinti ne tik tai, ar praktika įtraukta į studijų planą, bet ir kaip ji organizuojama. Ar studentas pats turi susirasti praktikos vietą? Ar aukštoji mokykla bendradarbiauja su konkrečiomis įmonėmis? Ar praktikos metu atliekamos realios užduotys, ar apsiribojama stebėjimu?
5. Įvertinkite absolventų įsidarbinimo galimybes
Vienas svarbiausių klausimų renkantis studijas – ką absolventai veikia jas baigę? Ar jie įsidarbina pagal specialybę, ar dirba srityse, kuriose sėkmingai pritaikomos įgytos žinios ir kompetencijos?
Tačiau vien absolventų įsidarbinimo rodikliai neįrodo studijų kokybės. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kokio pobūdžio darbus jie dirba, kiek laiko užtrunka įsidarbinti, ar pareigos atitinka įgytą kvalifikaciją ir kokios yra karjeros perspektyvos.
Europos Komisijos pristatyti „Eurograduate 2022“ tyrimo duomenys[2] rodo, kad praėjus 5 metams po studijų baigimo dirba maždaug 90 proc. absolventų. Vis dėlto tik apie 66 proc. dirba darbus, atitinkančius jų įgytą išsilavinimą ir studijų kryptį. Taigi, vien faktas, jog absolventas įsidarbino, dar nereiškia, kad studijų metu jis tinkamai pasirengė pasirinktai profesinei veiklai.
Renkantis programą verta pasidomėti:
- Kokiose įmonėse ir organizacijose dirba absolventai?
- Kiek jų dirba pagal įgytą specialybę?
- Kokias pareigas užima praėjus keleriems metams po studijų?
- Ar studijų programa turi glaudžių ryšių su darbdaviais?
- Ar absolventai lengvai randa pirmąjį darbą?
Taip pat naudinga pasikalbėti su pačiais absolventais. Jie gali papasakoti, kurių studijų metu įgytų žinių prireikė labiausiai, ko pritrūko ir ar rinktųsi tą pačią programą dar kartą.
6. Pasidomėkite studijų aplinka ir studentams teikiama pagalba
Taip pat aktualu, kokios mokymosi sąlygos studentams sudaromos ir kokios pagalbos jie gali tikėtis susidūrę su sunkumais.
Atkreipkite dėmesį į:
- Bibliotekas, laboratorijas, kompiuterinę įrangą ir kitas mokymosi priemones.
- Galimybę konsultuotis su dėstytojais ne paskaitų metu.
- Akademinę, psichologinę ir finansinę pagalbą.
- Galimybes derinti studijas su darbu.
- Studijų organizavimą (nuotolinės, mišrus modelis ir kt.).
- Studentų atstovybės veiklą ir galimybes joje dalyvauti priimant su studijomis susijusius sprendimus.
Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo standartuose išskiriama, kad aukštosios mokyklos turi suteikti studentams tinkamus mokymosi išteklius ir lengvai prieinamą pagalbą. Ši pagalba turi atitikti skirtingų studentų poreikius, įskaitant dirbančiųjų, užsienio studentų ir negalią turinčių asmenų poreikius.
7. Išsiaiškinkite, ką apie studijas mano patys studentai
Aukštosios mokyklos interneto svetainėje pateikiama informacija padeda susidaryti pirmąjį įspūdį, tačiau norint suprasti tikrąją studijų kasdienybę, verta išgirsti ir pačių studentų nuomonę.
Ieškokite ne tik bendrų atsiliepimų apie universitetą ar kolegiją, bet ir konkrečios studijų programos vertinimų. Galbūt studentai skundžiasi, kad dažnai atšaukiamos paskaitos, studijų turinys yra pasenęs, dėstytojus sunku prisišaukti, o praktika organizuojama itin prastai?
Kita vertus, pavieniai neigiami komentarai nebūtinai reiškia, kad programa nekokybiška. Svarbu pastebėti pasikartojančias problemas ir įvertinti, ar aukštoji mokykla į jas reaguoja.
Naudingiausios informacijos gausite apsilankę atvirų durų dienose, dalyvaudami studijų pristatymuose ar tiesiogiai pasikalbėję su pasirinktos programos studentais (taip pat ir forumuose bei socialinių tinklų grupėse).
Ar verta vadovautis universitetų reitingais?
Aukštųjų mokyklų reitingai gali būti naudingi, tačiau jie tikrai nėra pagrindinis studijų kokybės matas.
Papildomos informacijos apie Lietuvos aukštųjų mokyklų pozicijas galima rasti žurnale „Reitingai“, kuriame du kartus per metus – gegužę ir gruodį – skelbiami Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingai. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad aukštosios mokyklos vieta reitinge nebūtinai atspindi kiekvienos jos vykdomos studijų programos kokybę.
Tarptautiniai reitingai, tokie kaip „QS World University Rankings“ ar „Times Higher Education World University Rankings“, aukštąsias mokyklas vertina pagal įvairius kriterijus: mokslinių tyrimų rezultatus, akademinę reputaciją, tarptautiškumą, citavimo rodiklius ir kitus parametrus.
Tačiau vėlgi aukšta vieta reitinge nebūtinai reiškia, kad kiekviena aukštosios mokyklos studijų programa yra vienodai kokybiška.
Pavyzdžiui, universitetas gali būti itin stiprus mokslinių tyrimų srityje, tačiau konkrečioje bakalauro studijų programoje studentams gali trūkti praktinių užsiėmimų ar individualaus dėstytojų dėmesio.
Todėl reitingus geriausia pasitelkti kaip papildomą informacijos šaltinį, o galutinį sprendimą priimti įvertinus konkrečios studijų krypties ir programos kokybę.
Kaip greitai įvertinti studijų programą? Kontrolinis sąrašas
Taigi, rinkdamiesi studijų programą ir prieš pateikdami prašymą studijuoti, atsakykite į šiuos klausimus:
- Ar studijų kryptis yra akredituota?
- Ar viešai prieinamos tarptautinių ekspertų vertinimo išvados?
- Ar studijų turinys aktualus ir reguliariai atnaujinamas?
- Ar dėstytojai turi akademinės ir praktinės patirties?
- Ar numatyta pakankamai praktinių užsiėmimų ir profesinė praktika?
- Ar absolventai įsidarbina pagal įgytą kvalifikaciją?
- Ar studentams suteikiama akademinė ir psichologinė pagalba?
- Ar esami studentai ir absolventai teigiamai vertina studijų kokybę?
Svarbiausia – vertinti ne vieną kažkurį kriterijų, bet jų visumą. Kokybiška studijų programa turėtų suteikti tvirtą teorinių žinių pagrindą, ugdyti praktinius gebėjimus, skatinti mąstyti savarankiškai ir padėti pasirengti profesinei veiklai. Tačiau ji taip pat turėtų sudaryti sąlygas studentui toliau mokytis, prisitaikyti prie pokyčių ir prireikus keisti karjeros kryptį.
[1] https://www.qaa.ac.uk/reviews-and-accreditation/accreditation/european-standards-and-guidelines-%28esg%29
[2] https://www.eua.eu/news/member-and-partner-news/eurograduate-2022-survey-results.html
