Taigi, apie tinkamą maitinimąsi, jo įtaką sveikatai buvo kalbama jau nuo senų laikų. Lietuvos kulinarai, konditeriai (virėjai ir kepėjai) nuo senų senovės garsėjo savo kūrybiškumu ir meistriškumu. Matyt, ne be reikalo viduramžiais didikai ir bajorai juos vadino archimagyrais ir magyrais (nuo graikiško žodžio mageiros - virėjas) net iki 17 amžiaus ir šiuos magus, tuos virtuves burtininkus vežiodavosi su savimi po visą pasaulį, pridėdavo kaip kraitį per vaikų santuokas.

                      Vytauto laikais rašytiniuose dokumentuose atsiranda virtuves šefas. Tačiau jau ne kaip „virėjas“, o kaip garbės pareigūnas.

                      Virėjas yra labai patikimas ir artimas valdovo ar didiko žmogus, nes jis gali nunuodyti arba susargdinti. Nuo jų priklauso gaminamo maisto  maistinė ir biologinė kokybė.

                       Dvaruose gydytojas, virėjas ir arklininkas buvo svarbiausi žmonės, jų algos buvo didelės. Virtuvės darbuotojų skaičius priklausė nuo dvaro dydžio. Didikas, jo žmona, kartais ir vaikai turėjo atskirus virėjus. Dalis virėjų ruošė maistą kitiems dvariškiams, o jų galėjo būti iki 200. Tokiam skaičiui žmonių kasdien reikėjo suruošti pietus ir vakarienę. Be to, buvo ir siauresnės specializacijos virėjai: uogienininkai, saldumynininkai, paštetininkai. Dar virėjų pameistriai, mokiniai, pagalbinis virtuvės personalas. Matyt tų laikų toks darbo organizavimas prilygsta dabartiniu metu taikomam moduliniam  virėjo profesijos  rengimui.                        

                        Lietuvos nacionalinė virtuvė turtinga istorija, patirtimi, įvairove, specifika, priemonėmis ir būdais, savitu virtuvės instrumentariju ir įranga. Tai liudija ir Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus – pirmasis tokio tipo muziejus tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse, kur  eksponuojami baldai, indauja, indai, sukaupta per 25 tūkst. eksponatų – kulinarinių knygų, valgiaraščių, dailės kūrinių, virtuvės įrangos ir indų, įrankių, kurie mena XVIII amžių.

                       Lietuviški valgiai gali stebinti pasaulio gurmanus, nes senoji Lietuvos virtuvė – išskirtinė virtuvė. Lietuva turi turtingiausią Europoje kulinarinį paveldą, o Lietuvos virėjai gali pagaminti pasakiškai skanų ir skalsų maistą.

                       Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, ir šiais laikais vyksta įvairūs priėmimai, tarpvalstybiniai susitikimai, kur neapsieinama be virėjų, kulinarų. O kur dar įvairios šeimos šventės, gimtadieniai, vestuvės.       

                 

                        Virėjų darbo, klasikinių maisto gamybos paslapčių Jūs galite įgyti Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje pagal virėjų rengimo programas su naujai taikomu moduliniu mokymu.

                        Naujoviškai įrengtose laboratorijose klasikines maisto gamybos paslaptis Jums atskleis profesionalūs šios srities profesijos mokytojai.

                        Teorinių pamokų metu virėjo profesijos mokiniai mokysis kulinarijos, apskaitos, užsienio kalbos, informacinių technologijų, susipažins su geros higienos ir geros gamybos praktikos taisyklėmis ir kitais dalykais, reikalingais būsimam virėjui.

                        Besimokydami mokykloje turėsite galimybę dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose Erazmus programos mokymuose, Leonardo da Vinči mokymosi visą gyvenimą programoje  bei  stažuotis ir susipažinti  su maisto gamybos paslaptimis įvairių šalių restoranuose.

                      Išklausę visą teorinį mokymą ir baigę praktinį mokymą, sėkmingai išlaikę asmens įgytų kompetencijų vertinimo egzaminą, asmenys gauna valstybės pripažįstamą virėjo kompetencijų vertinimo diplomą.
                        Dirbdami šalies restoranuose ir kitose maisto gaminimo įmonėse, turėsite progą  prie ,,klasikos,, pridėti ,,gurmaniškus,, priedus ir patiekti lankytojams ypatingus gurmaniškus patiekalus. Tapsite tikrais maisto gamybos magais.  Lankytojai tai įvertins. Geras virėjas privalo būti smalsus, susikoncentravęs, talentingas ir labai mylėti savo darbą..